Lauren Oliver „Kai aš žuvau"

Lauren Oliver

 Lauren Oliver – jauna, perspektyvi amerikiečių rašytoja, kurios pirmasis romanas „Kai aš žuvau“ pelnė pasaulinę šlovę. Autorės debiutas ne veltui užkariavo jaunųjų skaitytojų širdis – net ir baigus skaityti kūrinį, mintys nesiliauja suktis apie šią neįtikėtiną istoriją. Tai romanas, kuris priverčia įvertinti brangius žmones, pažvelgti į pasaulį kitu kampu, iš naujo pamilti gyvenimą ir suvokti, kad laimė slypi mažuose dalykuose.

 Pagrindinė knygos herojė Samanta Kingston – septyniolikmetė mergina, kuri per Valentino dieną patenka į kraupią avariją ir žūsta. Kad ir kaip būtų keista, kitos dienos rytą Samė pabunda savo lovoje išpilta prakaito ir kamuojama šiurpios nakties prisiminimų. Mergina suvokia, kad jai suteikiama dar viena galimybė išgyventi mirties dieną.

Knygos viršelis

 Per visas septynias dienas, kai Samanta vėl ir vėl pabunda iš kraupaus sapno, o vakare panyra į tamsą, ji pamažu keičiasi, tampa geresniu žmogumi. Prieš mirtį mergina kartu su savo draugėmis žemindavo joms nepatinkančius, tačiau niekuo neprasikaltusius mokinius, mėgavosi savo populiarumu, atsikalbinėjo prieš mokytojus ir nepaliaujamai siausdavo vakarėliuose, kuriuose nugrimzdavo į alkoholio liūną. Tačiau vėl ir vėl išgyvendama mirties dieną mergina ima suvokti, kad savo elgesiu skaudindavo aplinkinius, neskirdavo dėmesio nei tėvams, nei mažajai sesutei Izei. Samei atsiveria akys ir ji atidžiau pažvelgia į savo geriausias drauges bei vaikiną - pagaliau pastebi jų veidmainystes ir nenuoširdumą. Viską apmąsčiusi ir mintyse sudėliojusi į vietas, Samanta ima keistis: apkabina tėtį, pabučiuoja mamą, nusiveda sesę į savo mėgstamą vietą bei susipažįsta su žmonėmis, kuriuos niekino. Nors mergina savo klaidas suvokia ne iš karto, kūrinio pabaigoje ji tampa neatpažįstamai pasikeitusi, pavirsta visiška priešingybe Samantai, aprašytai romano pradžioje.

 Savo kūriniu rašytoja ragina atkreipti dėmesį į mažus dalykus, kasdienes smulkmenas, kurios paverčia mūsų gyvenimus ypatingais ir atneša laimę, kurios dažnai nepastebime. Tai mėgstama daina, kurią netikėtai paleidžia per radijo stotį, arbata, kurią tėvai kas rytą paruošia tau skubant į mokyklą, augintinio susirangymas šalia, kai būna liūdna ir daug kitų įprastų kasdienybės detalių. „Kasdienės smulkmenos – tai ypatingas mano gyvenimą puošiantis raštas, tarsi smulkios siuvinėjimo klaidelės – ant rankomis austo kilimo palikti tarpeliai ir mazgeliai, kurių negali atkartoti, ir dėl to kilimas tampa unikalus. Yra tiek daug gražių dalykų... Jeigu gerai įsižiūri“ – šeštos dienos popietę suvokia kūrinio herojė Samanta Kingston. Šiame Lauren Oliver kūrinyje galima rasti nemažai filosofinių minčių, tačiau pasinaudodama savo talentu autorė taip perpina jas su siužeto vingiais, kad istorija netampa nuobodi,  net atvirkščiai, joje atsiranda daug naujų spalvų ir įdomių detalių.

Angliškas knygos viršelis

  Dar viena užšifruota šios knygos idėja – negalima spręsti apie žmones iš jų išvaizdos ir tikėti visais iš lūpų į lūpas sklindančiais gandais. Kūrinys iš dalies akcentuotas į nepopuliarius, daugumos žeminamus mokinius - Lauren Oliver raštu perteikia skriaudžiamųjų jausmus. Rašytoja taip pat ragina skaitytojus apmąstyti savo gyvenimą, ji tarsi užduoda klausimą: ar gulėdami mirties patale neturėsime dėl ko gailėtis? Galbūt vertėtų sunerimti ir pabandyti ištaisyti klaidas: apkabinti mylimą žmogų, kuriam retai parodome tikruosius savo jausmus, atsiprašyti draugo, kurį kadaise įskaudinome ir nutraukėme draugystę, paguosti ir apginti silpnesnį už save? Nei vienas nežinome, kuri akimirka bus lemtinga mūsų gyvenime ir ar prieš palikdami šį pasaulį spėsime atsisveikinti su mylimais žmonėmis, ar spėsime su jais susitaikyti ir ištarti jiems gerą žodį, todėl vertėtų pradėti gyventi šia diena ir elgtis taip, lyg ji būtų paskutinė.