Isabel Abedi |
„Lučianas” yra antroji mano perskaityta šios
autorės knyga, kuri, kaip ir pirmoji, paliko labai gerą įspūdį. Nepaisant apimties,
net 536 puslapius turintis kūrinys skaitėsi labai greitai ir lengvai – jam
įveikti prireikė vos keletos dienų, o užvertus paskutinį knygos lapą jau ėmiau
ilgėtis laiko, praleisto skaitant šią didingą meilės istoriją. Tai neabejotinai
yra viena iš tų knygų, kurią norėčiau turėti savo mylimiausių skaitinių lentynoje
ir kurią stipriai rekomenduoju Jums, mieli šio tinklaraščio skaitytojai!
Pagrindinė
kūrinio veikėja šešiolikmetė Rebeka – paprasta, laiminga paauglė, gyvenanti
kartu su savo mama Jana bei jos gyvenimo drauge Žvirble. Mergina palaiko ryšius
su savo tėčiu, sukūrusiu naują šeimą ir išsikrausčiusiu į Ameriką, kenčia „užsisėdusio”
anglų kalbos mokytojo Tigro elgesį, o laisvalaikį leidžia kartu su savo
geriausia drauge Zuze. Tačiau vieną vakarą Rebekos gyvenimas netikėtai
pasikeičia: ji pajunta nedidelį įtrūkimą širdyje ir nepaaiškinamą tuštumos
jausmą krūtinės ertmėje. Tą pačią naktį mergina susapnuoja savo mirtį, o
nusvirduliavusi prie lango išvysta į ją vidury nakties spoksantį nepažįstamą
vaikiną. Liesas, aštrių veido bruožų ir juodutėlių plaukų savininkas ima kelti
Rebekai nerimą: jis pasirodo visur, kur tik eina ji. Negana to, nepažįstamasis,
prisistatęs Lučianu, neturi atminties, o savo sapnuose regi įvykius iš Rebekos
praeities bei ateitį, kuri netrunka išsipildyti. Tai daugiau nei keista –
jaunuoliai geba jausti vienas kitą,
būnant kartu juodu apima šiluma, didžiulė ramybė bei džiugus pilnatvės jausmas.
Kad ir kaip beviltiškai bando, jie negali nutolti vienas nuo kito. Kas gi yra
Lučianas? Ir ką jis veikia Rebekos gyvenime?
Knygos viršelis |
Šie
klausimai nepalieka ramybėje iki pat kūrinio pabaigos, nes svaiginanti tiesa
paaiškėja tik pačiame knygos finale. Kadangi istorijos veiksmas vystomas palaipsniui,
intriga, emocinė įtampa išlaikoma iki galo – skaitytojams vis pateikiamos
įvairios užuominos, netikėtos detalės, iš kurių vargiai įmanoma patiems susidaryti
bendrą vaizdą, atspėti autorės sumanymą. Nors pabaiga asmeniškai manęs
nešokiravo (prieš kurį laiką ieškodama išsamesnio „Lučiano” aprašymo
perskaičiau vieną konkrečią užuominą), paliko tikrai malonų, neišdildomą
įspūdį. Tai dar kartą įrodo, kokia talentinga yra ši rašytoja ir nuo šiol su
dar didesniu nekantrumu lauksiu galimybės perskaityti paskutinę į lietuvių
kalbą išverstą jos knygą „Kuždesys”.
Šio
kūrinio veikėjai, kaip ir pati knygos idėja, yra neeiliniai. Visų pirma,
vertėtų paminėti tai, kad Rebeka užaugo homoseksualioje šeimoje. Tai man buvo
naujiena – dar neteko skaityti knygos, kurioje vienas iš veikėjų būtų
netradicinės pakraipos asmuo. Tam, beje, autorė neskyrė išskirtinio
dėmesio - gyvenimas šioje šeimoje tekėjo įprasta vaga ir tiesiog buvo pateiktas
kaip paprasta, savaime suvokiama detalė. Kiti papildomi knygos veikėjai – Zuzė
(geriausia Rebekos draugė) bei Sebastianas (Rebekos eksdraugas) kūriniui
taipogi suteikė ypatingo žavesio bei prisidėjo prie merginos asmenybės
atskleidimo. Man ypač patiko tai, kaip rašytoja aprašė Rebekos ir Zuzės
draugystę – jų stiprų dvasinį ryšį perteikė per elektroninius laiškus. Šiems
laiškams buvo skirta gan nemaža knygos dalis ir taip buvo vaizduojamas prabėgęs
laikas. Nežinau, ar kitiems skaitytojams tai paliko įspūdį, bet man ši pasakojimo
forma be galo įsiminė ir buvo dar vienas atradimas.
Lenkiškas viršelis |
Isabel Abedi
savo knygoje sukūrė be galo jaukią atmosferą. Ji tiesiog magiškai aprašė kiekvieną kūrinio detalę. Nedrąsios draugystės
užuomazgos, kikenti verčiantys Rebekos ir Lučiano pokalbiai, vaikiška laimė, romantiškos
scenos tiesiogine to žodžio prasme užbūrė bei sužavėjo savo paprastumu. Ir,
nors kūrinio veikėjams siužeto eigoje teko patirti ir nuosmukių, ir pakilimų,
vis tiek skaitant susidarė įspūdis, jog gyvenimas yra didelis, nepamirštamas,
svaiginantis nuotykis, kuriame kiekvieną žingsnį lydi stebuklai.
Rekomenduoju „Lučianą” tiems, kam patinka
realistinės istorijos su fantastikos motyvais. Taip pat pasirinkdami šią knygą
neturėtų nusivilti ir romantinių kūrinių gerbėjai – sentimentalus, jausmingas,
itin šiltas ir jautrus romanas nepaliks abejingų ir įžiebs jaukią liepsnelę
Jūsų širdyje.