Kathrin Schrocke „Kavinė Freak city"

Kathrin Schrocke

 „Kavinė Freak city“ yra nuostabi ir labai pamokanti istorija. Šis realistiškas pasakojimas įrodo, jog tikrai meilei ribų nėra, o negalia - ne kliūtis visaverčiam gyvenimui. Jei atvirai, nesitikėjau, kad jis suteiks man tiek daug – ir žinių apie kurčiųjų pasaulį, ir įdomiai bei prasmingai praleisto laiko, ir peno apmąstymams. Mikos ir Lėjos istorija išties praplečia akiratį bei priverčia suvokti, kad kiekvienas žmogus, kad ir koks jis bebūtų, gali atrasti savo gyvenimo meilę ir laimę.

 Knygos autorė Kathrin Schrocke gimė 1975 m. Augsburge, Vokietijoje.  Rašytoja nuo mažų dienų domėjosi teatru ir literatūra – besimokydama Paulo Klee gimnazijoje Gersthofene ji rašė į mokyklos laikraštį bei vaidino spektakliuose. Žymi vokiečių kilmės autorė studijavo germanistiką (germanų kalbotyrą) ir psichologiją, o šiek tiek vėliau pradėjo lankyti vaikų ir paauglių literatūros kursus Vienoje. Moteris taip pat dirbo spaudos asistente, žurnaliste bei buvo dažnas svečias-lektorė Otto-Friedrich universitete. Nuo 2005 metų autorė pradėjo dirbti laisvai samdoma rašytoja ir nuo to laiko parašė nemažai kūrinių vaikams bei paaugliams. Žymiausias jos romanas „Kavinė Freak City“ pelnė daugybę apdovanojimų ir jaunimo knygų nominacijų.

Knygos viršelis

 Pagrindinis Kathrin Schrocke kūrinio veikėjas - penkiolikmetis vaikinukas Mika. Jis jau kelias savaites jaučiasi sugniuždytas ir niekaip negali pamiršti Sandros, buvusiosios, negailestingai palikusios jį ant ledo. Kamuojamas skaudaus išsiskyrimo kartėlio bei troškimo susigrąžinti prarastą merginą, Mika netikėtai išvysta Lėją – garbanę, nuo kurios tiesiog neįmanoma atplėšti žvilgsnio. Netrukus paaiškėja, kad ši graži, guvi ir energinga mergina yra iš prigimties kurčia, todėl vaikinas, norėdamas artimiau susipažinti su Lėja ir skatinamas noro įrodyti Sandrai, kad nėra iš kelmo spirtas, nusprendžia lankyti gestų kalbos kursus. Taip prasideda jautri ir žaisminga neįprastos meilės istorija, kuriai ryžtųsi toli gražu ne kiekvienas. 

 Abi šiame kūrinyje aprašomos merginos - absoliučiai skirtingos asmenybės, todėl nenuostabu, jog pagrindinį knygos veikėją nuolat apninka pasirinkimo abejonės. Su Sandra - populiaria, visų vaikinų trokštama, pripažinta grupės soliste, Mika draugavo vienerius metus. Deja, taip branginta ir mylėta mergina ištarė lemtingus „laikas viską baigti“ žodžius ir padėjo tašką jųdviejų istorijoje. Baigti ne todėl, kad jiedviem nepakeliui, bet tam, kad liktų tik gražiausi prisiminimai ir kad nepasidarytų nuobodu...  Sandra – tikras nepastovumo įsikūnijimas, mergina, kuriai patinka žaisti kitų žmonių jausmais ir kolekcionuoti sudaužytas širdis. Lėja - taip pat drąsi, tačiau nemėgstanti išsišokti.  Ši mergina pasižymi ugningu būdu - užsidega kaip degtukas, tačiau po kiek laiko atvėsta ir sugeba užmiršti visas nuoskaudas. Autorė paskyrė Lėjai ryžtingos bei stiprios asmenybės vaidmenį – mergina nė kiek nesigėdija turinti klausos negalią, jaučiasi visavertė, su džiaugsmu priima save tokią, kokia yra ir nesiskundžia Dievo atsiųstais išbandymais. Ji neverkšlena, dideliais žingsniais eina per gyvenimą, yra ambicinga, turi svajonių ir siekia užsibrėžtų tikslų. Manau, kad kiekvienam derėtų pasimokyti ir pasisemti stiprybės iš šio Kathrin Schrocke sukurto personažo.

Angliškas viršelis

 Mano nuomone, didžiausias romano pliusas yra tas, kad jame itin išsamiai aprašytas kurčiųjų gyvenimas. Kadangi nepažįstu nei vieno klausos negalią turinčio žmogaus, man buvo be galo įdomu susipažinti su tyliuoju pasauliu, apie kurį retai kada susimąstydavau. „Kurtieji turi savas kelionių agentūras, savas diskotekas ir klubus. Mes susikuriame savų anekdotų, turime savo kalbą, savo atskirą kultūrą. Atskiros, visai kitokios ir mūsų problemos, ir baimės, kitokie mūsų sunkumai. Mes gyvename savame, atskirame pasaulyje, su girdinčiųjų pasauliu jis velniškai mažai susijęs!“ – gestų kalba Mikai aiškino Lėja. Taip pat knygoje buvo rašoma, kad mergina didžiuojasi esanti kurčia ir nė akimirką nenorėtų, kad būtų kitaip. „Jūs, girdintieji, tiesiog nesuprantat mūsų gyvenimo. Mums visai gerai būti be klausos. Tiesą sakant, taip net geriau. Net jeigu būtų galimybė girdėti, aš savo noru likčiau kurčia!“ – su Lėja sutiko ir jos draugė Francė. Pagrindiniam knygos herojui Mikai tai atrodė nesuprantama, tačiau laikui bėgant jis suvokė, jog merginos nė trupučio nemelavo - jos išties džiaugėsi ir priėmė save tokias, kokios yra. Iš šios knygos taip pat sužinojau daugybę įdomių faktų apie kurčiųjų kasdienybę.  Ar kada nors susimąstėte, kaip kurtieji, negalintys išgirsti įkyriai pypsinčio žadintuvo signalo, pabunda ryte? Kokiu būdu jie išmoksta kalbėti, jei gyvenime nėra girdėję garso? Kathrin Schrocke kūrinys sužadina smalsumą ir norą kuo daugiau sužinoti apie kurčiųjų pasaulį. 

Vokiškas viršelis

 Knygoje „Kavinė Freak city“ akcentuotos ir problemiškos pagrindinių veikėjų šeimos. Mikos santykiai su artimiausiais žmonėmis – mama, tėčiu bei septynerių metukų sesute Irise – nebuvo pagrįsti pasitikėjimu, vaikinas gėdijosi papasakoti šeimai apie pradėtus lankyti gestų kalbos kursus ir slėpė savo santykius su Lėja. Mika savo tėvų nelaikė tais, kuriais galėtų pasikliauti, išsipasakoti bei sulaukti nuoširdaus patarimo. Lėjos situacija šeimoje buvo dar labiau komplikuota, nes nė vienas jos artimasis nematė reikalo išmokti gestų kalbos, todėl mergina nuolat jautėsi vieniša ir atskirta. „Tartum būčiau mokinė, pagal mainų programą atvykusi iš kažkokios egzotiškos šalies, kurios kalbos niekas nemoka, ir tai mokinei nuolatos parodoma, kaip visiems sunku vis dėlto ir į ją atsižvelgti“ – Mikai guodėsi Lėja. Buvo išties skaudu skaityti apie tokią merginos padėtį šeimoje, jos jausmus.

 „Kavinė Freak city“ yra įvairiapusis kūrinys, kuriame aprašomas ne tik kurčiųjų gyvenimas ir neįprasta meilės istorija, bet ir nagrinėjamos jaunimui aktualios problemos. Dėl šios priežasties rekomenduoju knygą perskaityti ir merginoms, ir vaikinams, neabejoju, jog kiekvienas iš jūsų rasite ką nors tinkamo ir įdomaus sau. Linkiu įdomių bei prasmingų skaitymo valandų!