Lauren Oliver „Panika"

Lauren Oliver

 Tikriausiai daugelis jūsų Lauren Oliver pažįsta kaip knygos „Kai aš žuvau” bei trilogijos „Delirium“ autorę.  Vasaros pradžioje Lietuvos knygynų lentynas pasiekė naujausias šios rašytojos darbas „Panika“, priklausantis psichologinių trilerių žanrui. Šiuo kūriniu domisi Universal Pictures kino studija, todėl gali būti, jog sulauksime „Panikos“ ekranizacijos. Neretai lyginama su „Bado žaidynėmis", kupina pavojų, veiksmo bei intrigų, knyga jau atsidūrė mano mėgstamiausių leidinių sąraše, todėl noriu pasidalinti šiuo savo atradimu ir su Jumis.

 Šios knygos veiksmas sukasi apie mažą, skurdoką miestelį Karpą, kuriame kiekvienais metais prasideda Panikos žaidimas. Jame varžosi abiturientai, trokštantys laimėti solidų piniginį prizą, kurio fondas siekia net penkiasdešimt tūkstančių dolerių. Panika vyksta visą vasarą, o jo metu žaidėjai atlieka bauginančias ir be galo pavojingas užduotis, per kurias rizikuojama gyvybe. Tai – nelegalus žaidimas ir pakliuvus į policijos nemalonę gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau norinčių išbandyti save ir pažvelgti baimėms į akis netrūksta, nes daugeliui abiturientų Panika yra vienintelė išeitis ištrūkti iš merdėjančio miesto. Į šią avantiūrą pasileidžia ir trys pagrindiniai kūrinio veikėjai – Heter, jos geriausia draugė Nata bei Dodžas. Visi jie pasiryžta dalyvauti dėl skirtingų priežasčių: Nata - dėl pagrindinio prizo ir svajonės tapti žymia aktore,  Dodžas vedamas keršto troškimo, o Heter norėdama nuslopinti nelaimingos meilės kartėlį. Ketvirtasis veikėjas, vardu Bišopas, žaidime nedalyvauja, tačiau jis taip pat užima svarbią vietą Lauren Oliver kūrinyje. Mane maloniai nustebino netikėtas knygos siužetas – iš anotacijos knygos nugarėlėje susidarė įspūdis, jog tarp Heter ir Dodžo užsimegs šilti jausmai, kurie vėliau peraugs į meilę, tačiau taip neatsitiko – jie abu rado kitas antrąsias puses.

Knygos viršelis

 Panikos žaidimas kuo toliau, tuo labiau darėsi pavojingesnis, reikalavo vis daugiau šaltų nervų, drąsos bei ryžto, tad nieko nuostabaus, jog daugelis žaidėjų nesugebėjo susidoroti su rungtimis, kuriose galėjo užtekti vieno netinkamo žingsnio nelaimės link – žaidėjų gyvybės nuolat kybodavo ant plauko.  Skaitant buvo galima jauste jausti abejones ir baimę, slogią atmosferą, kuri lyg nematomas šydas apgobdavo žaidėjus, sužinojusius apie naują Panikos rungtį. Heter ir Nata taip pat daugybę kartų nepasitikėjo savo jėgomis ir net mąstė apie galimybę pasitraukti iš žaidimo, tačiau vienai jų visad nusišypsodavo sėkmė, o kita turėjo priežastį, dėl kurios buvo verta kovoti ir peržengti savo baimę.

 „Panikoje“ aprašomas ne tik intriguojantis žaidimas, daug dėmesio skiriama ir asmeniniams pagrindinių veikėjų gyvenimams - Lauren Oliver skaitytojams suteikė galimybę iš arti pažvelgti į Heter bei Dodžo kasdienybę, kartu su jais išgyventi skaudžius likimo atsiųstus išbandymus. Jūs sužinosite apie Dodžo seserį ir kraupią avariją, kurią ji patyrė žaisdama Panikoje, apie Heter šeimą – narkomanę, alkoholikę motiną, nusižudžiusį tėvą ir merginos pasiaukojimą dėl savo dvylikametės sesutės Lilės gerovės. „Panikoje“ susipina meilės, draugystės, drąsos, išdavystės, tikėjimo, keršto, atsakomybės, ištikimybės temos – kūrinys yra turtingas paaugliams aktualių temų įvairove, universalumu, žavintis įtaiga ir subtiliai perteikta istorija.

Vokiškas viršelis

 Perskaičiusi šią knygą supratau, jog kitų Lauren Oliver kūrinių lauksiu su dideliu nekantrumu - ši autorė tapo viena mylimiausių mano rašytojų. Ir „Panika“, ir „Kai aš žuvau“ mane sužavėjo savo realistiškumu bei emocionalumu, man patiko, kad knygų veikėjai aprašomi tokie, kokie yra – su savo trūkumais ir privalumais. Šiuose kūriniuose neslepiama, jog kiekvienas turime ydų, nei vienas nesame tobulas, darome klaidų. Taip pat nedangstoma niūri realybė, didelis dėmesys skiriamas tokioms problemoms kaip narkotikų, alkoholio vartojimui, rūkymui ir kt.

 Rašytoja savo naujausia knyga skatina skaitytojus galų gale pažvelgti savo baimėms į akis. Šio kūrinio veikėjai atsikratė juos kaustančios nežinios, abejonių dėl studijų bei tolesnio savo gyvenimo veiklos, tad pasekite jų pavyzdžiu ir nebijokite išbandyti ką nors naujo. „Paniką“ rekomenduoju visiems psichologinių žaidimų, romantikos ir probleminių kūrinių mėgėjams bei linkiu atrasti naujojo Lauren Oliver romano teikiamą skaitymo džiaugsmą.