2015 m. sausio 21 d., trečiadienis

Isabel Abedi „Lučianas"

Isabel Abedi
 „Lučianas” yra antroji mano perskaityta šios autorės knyga, kuri, kaip ir pirmoji, paliko labai gerą įspūdį. Nepaisant apimties, net 536 puslapius turintis kūrinys skaitėsi labai greitai ir lengvai – jam įveikti prireikė vos keletos dienų, o užvertus paskutinį knygos lapą jau ėmiau ilgėtis laiko, praleisto skaitant šią didingą meilės istoriją. Tai neabejotinai yra viena iš tų knygų, kurią norėčiau turėti savo mylimiausių skaitinių lentynoje ir kurią stipriai rekomenduoju Jums, mieli šio tinklaraščio skaitytojai!

 Pagrindinė kūrinio veikėja šešiolikmetė Rebeka – paprasta, laiminga paauglė, gyvenanti kartu su savo mama Jana bei jos gyvenimo drauge Žvirble. Mergina palaiko ryšius su savo tėčiu, sukūrusiu naują šeimą ir išsikrausčiusiu į Ameriką, kenčia „užsisėdusio” anglų kalbos mokytojo Tigro elgesį, o laisvalaikį leidžia kartu su savo geriausia drauge Zuze. Tačiau vieną vakarą Rebekos gyvenimas netikėtai pasikeičia: ji pajunta nedidelį įtrūkimą širdyje ir nepaaiškinamą tuštumos jausmą krūtinės ertmėje. Tą pačią naktį mergina susapnuoja savo mirtį, o nusvirduliavusi prie lango išvysta į ją vidury nakties spoksantį nepažįstamą vaikiną. Liesas, aštrių veido bruožų ir juodutėlių plaukų savininkas ima kelti Rebekai nerimą: jis pasirodo visur, kur tik eina ji. Negana to, nepažįstamasis, prisistatęs Lučianu, neturi atminties, o savo sapnuose regi įvykius iš Rebekos praeities bei ateitį, kuri netrunka išsipildyti. Tai daugiau nei keista – jaunuoliai geba jausti vienas kitą, būnant kartu juodu apima šiluma, didžiulė ramybė bei džiugus pilnatvės jausmas. Kad ir kaip beviltiškai bando, jie negali nutolti vienas nuo kito. Kas gi yra Lučianas? Ir ką jis veikia Rebekos gyvenime?

Knygos viršelis
 Šie klausimai nepalieka ramybėje iki pat kūrinio pabaigos, nes svaiginanti tiesa paaiškėja tik pačiame knygos finale. Kadangi istorijos veiksmas vystomas palaipsniui, intriga, emocinė įtampa išlaikoma iki galo – skaitytojams vis pateikiamos įvairios užuominos, netikėtos detalės, iš kurių vargiai įmanoma patiems susidaryti bendrą vaizdą, atspėti autorės sumanymą. Nors pabaiga asmeniškai manęs nešokiravo (prieš kurį laiką ieškodama išsamesnio „Lučiano” aprašymo perskaičiau vieną konkrečią užuominą), paliko tikrai malonų, neišdildomą įspūdį. Tai dar kartą įrodo, kokia talentinga yra ši rašytoja ir nuo šiol su dar didesniu nekantrumu lauksiu galimybės perskaityti paskutinę į lietuvių kalbą išverstą jos knygą „Kuždesys”.

 Šio kūrinio veikėjai, kaip ir pati knygos idėja, yra neeiliniai. Visų pirma, vertėtų paminėti tai, kad Rebeka užaugo homoseksualioje šeimoje. Tai man buvo naujiena – dar neteko skaityti knygos, kurioje vienas iš veikėjų būtų netradicinės pakraipos asmuo. Tam, beje, autorė neskyrė išskirtinio dėmesio - gyvenimas šioje šeimoje tekėjo įprasta vaga ir tiesiog buvo pateiktas kaip paprasta, savaime suvokiama detalė. Kiti papildomi knygos veikėjai – Zuzė (geriausia Rebekos draugė) bei Sebastianas (Rebekos eksdraugas) kūriniui taipogi suteikė ypatingo žavesio bei prisidėjo prie merginos asmenybės atskleidimo. Man ypač patiko tai, kaip rašytoja aprašė Rebekos ir Zuzės draugystę – jų stiprų dvasinį ryšį perteikė per elektroninius laiškus. Šiems laiškams buvo skirta gan nemaža knygos dalis ir taip buvo vaizduojamas prabėgęs laikas. Nežinau, ar kitiems skaitytojams tai paliko įspūdį, bet man ši pasakojimo forma be galo įsiminė ir buvo dar vienas atradimas.

Lenkiškas viršelis
 Isabel Abedi savo knygoje sukūrė be galo jaukią atmosferą. Ji tiesiog magiškai aprašė kiekvieną kūrinio detalę. Nedrąsios draugystės užuomazgos, kikenti verčiantys Rebekos ir Lučiano pokalbiai, vaikiška laimė, romantiškos scenos tiesiogine to žodžio prasme užbūrė bei sužavėjo savo paprastumu. Ir, nors kūrinio veikėjams siužeto eigoje teko patirti ir nuosmukių, ir pakilimų, vis tiek skaitant susidarė įspūdis, jog gyvenimas yra didelis, nepamirštamas, svaiginantis nuotykis, kuriame kiekvieną žingsnį lydi stebuklai.

 Rekomenduoju „Lučianą” tiems, kam patinka realistinės istorijos su fantastikos motyvais. Taip pat pasirinkdami šią knygą neturėtų nusivilti ir romantinių kūrinių gerbėjai – sentimentalus, jausmingas, itin šiltas ir jautrus romanas nepaliks abejingų ir įžiebs jaukią liepsnelę Jūsų širdyje.

3 komentarai :

  1. Na, tavo aprašymai mane visada sudomina, tai ne išimtis ir ši knygos recenzija. Puikiai padirbėta! :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Man si knyga labai peimine puolusi angela. Ir sios abi knygos yara nuostabios. Lucianas neitiketinas kurinys, nuo jo buvo neymanoma attsiplesti. Labai rekomenduoju perskaityti ir "beveik niekada".

    AtsakytiPanaikinti