Jay Asher ir Carolyn Mackler „Mūsų ateitis"

Jay Asher ir Carolyn Mackler

 Nors ir palaikau nuomonę, kad apie knygą nereikia spręsti iš viršelio, kartais kūriniu susidomiu būtent jo dėka. Puikus to pavyzdys -  Jay Asher ir Carolyn Mackler romanas „Mūsų ateitis", kuris dėl vintažinio viršelio tiesiog prašyte prašėsi paimamas į rankas. Pasidavusi pagundai nenusivyliau - knygą drąsiai rekomenduoju ir Jums!

 Amerikiečių rašytojo Jay Asher pavardę tikriausiai atpažįsta visi, skaitę jo bestselerį „Trylika priežasčių kodėl“, o štai su Carolyn Mackler, taip pat kuriančia jaunimui, Lietuvos skaitytojai gavo galimybę susidurti pirmą kartą. Kadangi dviejų autorių nutarimas parašyti bendrą knygą yra gan retas reiškinys, man visados kyla noras pasidomėti, kaipgi rašytojai atrado vienas kitą, kokia buvo jųdviejų kūrybos istorija. Pasirodo, Carolyn, būdama didžiulė „Trylikos priežasčių kodėl“ gerbėja, po vienos paaugliams skirtos viešos diskusijos nusprendė elektroniniu paštu susisiekti su Jay Asher ir pasiteirauti jo, ar jis norėtų įgyvendinti pusiau beprotišką idėją – kartu su ja sukurti romaną. Du garsūs rašytojai bendradarbiauti pradėjo telefonu – jie vienas kitam mėsčiojo atsitiktines į galvą šaunančias idėjas ir galop ėmė smalsauti, kas atsitiktų, jei, būdamas paaugliu, pamatytum savo būsimą sutuoktinį. Štai tada mintys pasipylė kaip iš kibiro...

Knygos viršelis

 „Mūsų ateities“ veiksmas vyksta 1996-aisiais, kai tik mažiau nei pusė Amerikos moksleivių naudojosi internetu. Pagrindiniai kūrinio veikėjai Ema ir Džošas – vaikystėje buvę geriausi draugai – vėl sueina draugėn, kai vaikinas atneša Emai paštu gautą America Online diską, leidžiantį šimtą valandų už dyką naršyti internetinėje erdvėje. Instaliavę programą bičiuliai netenka amo – jie patenka į tuomet dar neišrastą socialinį tinklapį Facebook, kuriame išvysta save... po penkiolikos metų.

 Nereikia nė sakyti – šios knygos idėja – daugiau nei nuostabi, o dar smagiau tai, kad autoriai ją išplėtojo taip pat be galo išmoningai. Ema ir Džošas, naršydami socialiniame tinkle, neilgai trukus suvokia galį peržiūrėti ne tik savo, bet ir kitų būsimus gyvenimus – juos ypač suinteresuoja skyrelis „apie“, kuriame nurodytas jų darbas, išsilavinimas, gyvenamoji vieta, santykiai ir turimi vaikai. Romano veiksmas įgauna dar didesnį pagreitį tuomet, kai paaugliai supranta, jog visi jų dabarties veiksmai turi atoveiksmius ateityje - konfliktas su draugu, nepasiruošimas vienam kontroliniui, ėjimas į vakarėlį ar sprendimas pasilikti namie – bet kokia iš pažiūros nereikšminga smulkmena turi potencialo pakeisti ateitį!

Angliškas viršelis

 Dar vienas didžiulis šios knygos pliusas, be abejonės, yra Facebook panaudojimas kūrinyje - Jay Asher ir Carolyn Mackler skaitytojams suteikė neįkainojamą galimybę pažvelgti į šį jau kasdienybe tapusį socialinį tinklą naujomis akimis. Facebook buvo sukurtas 2004-ųjų vasario 4 dieną, taigi kūrinio veikėjai, išskyrus Džošą ir Emą, apie jį nė ausies krašteliu nebus girdėję dar aštuonerius metus. Nei vienas romano protagonistas, iššokus mėlynai baltam tinklapiui, nežino nei kaip juo naudotis, nei kam jis skirtas – išvydę puslapį su daugybe mažų nuotraukų ir užrašų kaip kaleidoskope, Ema ir Džošas nė neturi supratimo, į ką žiūrėti. „Puslapis vadinasi Facebook. Jis netvarkingas, visur pripiešta ir prirašinėta“ – pirmasis įspūdis iškyla Džošo galvoje. Pamatę, kad Ema paskyroje turi tris šimtus dvidešimt draugų, jie suglumsta (kas gi turi tiek draugų?) ir niekaip negali suvokti, kam reikia kelti valgomo maisto nuotraukas.

 Kaip vienintelį šios knygos trūkumą galėčiau įvardyti tik kūrinio veikėjų plėtotę – kad ir kaip stengiausi, su protagonistais niekaip nepavyko susitapatinti. Nei Ema, nei Džošas, nei dar kuris kitas romano herojus nebuvo išsamiau paanalizuotas, neturėjo to asmenybės „cinkelio”, už kurio būčiau galėjusi užsikabinti, tačiau knygą vis vien perskaičiau su dideliu susidomėjimu ir užsidegimu, vos per kelias valandas.

Portugališkas viršelis

  Jei vis dar dėl kokių nors priežasčių svarstote, ar imti, ar vis dėlto neimti šio kūrinio į rankas, sklaidau Jūsų abejones ir sakau tvirtą taip – jis turėtų patikti visiems: ir susimąstyti verčiančių, ir nuotaikingų, lengvų istorijų mėgėjams. Be to, į romaną dėmesį rekomenduoju atkreipti ir suaugusiems – devyniasdešimtieji, tikiu, nukels Jus į nostalgiškus laikus. Nors aš 1996 metais dar nė nebuvau gimusi, vis vien sugebėjau pajusti palyginus netolimos praeities dvasią bei pasisėmiau begalę gerų įspūdžių – nuoširdžiai siūlau tą patį padaryti ir Jums!