Jandy Nelson |
Dar prieš atverčiant šią
knygą manęs neapleido nuojauta, jog rankose laikau kai ką ypatinga. Rodos, nei autorės
pavardė buvo girdėta, nei kūrinio viršelis pernelyg krito į akis, nei romano
anotacija pateikė ką nors konkretaus, už ko būčiau galėjusi užsikabinti, tačiau
kažkas vis vien stuktelėjo širdin ir sukėlė nenumaldomą norą išsiaiškinti,
kokia istorija slypi tarp romano puslapių. Neklydau manydama, jog Jandy Nelson
kūryba bus ypatinga, bet nė nenutuokiau, jog ypatinga, perskaičiusi knygą,
pasijusiu ir aš.
Nepamirštamą
istoriją skaitytojams padovanojusi Jandy Nelson gimė 1965 m. lapkričio 25 dieną
Niujorke, JAV. Būdama dvylikos, ji kartu su mama persikraustė į Kaliforniją ir
besimokydama vidurinėje mokykloje ėmė puoselėti svajonę tapti poete. Po kelerių
metų Jandy Nelson Kornelio universitete ėmė krimsti kūrybinio rašymo bei
lyginamosios literatūros studijas, vėliau Paryžiuje studijavo prancūzų
literatūrą ir jos teoriją, Brauno universitete baigė poezijos studijas, o
Vermonto dailės koledže gilino žinias, kaip rašyti vaikams ir paaugliams. Lyg
to būtų maža, Jandy Nelson jau kurį laiką planuoja grįžti į universiteto suolą,
tik šįkart žada tobulėti meno istorijos srityje.
Knygos viršelis |
Anot
autorės, parašyti pirmąjį romaną The Sky
Is Everywhere jai prireikė apytiksliai pustrečių metų – prieš siųsdama
galutinį rankraštį agentams, Jandy Nelson sukūrė net vienuolika romano juodraščių.
Pastangos, laimei, atsipirko su kaupu – 2010-aisiais dienos šviesą išvydęs
autorės debiutas kaipmat pasiekė aukščiausias pozicijas ir buvo išleistas
daugiau kaip dvidešimtyje pasaulio šalių. Dar didesnės sėkmės sulaukė 2014 m.
pasirodžiusi antroji Jandy Nelson knyga „Padovanosiu tau saulę” – ji ne tik laimėjo daugiau nei
dešimtį prestižinių apdovanojimų, bet ir buvo pastebėta kino industrijos -
teises į romano ekranizaciją įsigijo kompanija Warner Bros.
Kūrinio
„Padovanosiu tau saulę” centre – Džudė ir Nojus, skirtingi kaip diena ir
naktis, tačiau neišskiriami dvyniai. Nojus – intravertas, nuo karčios realybės besiglaudžiantis
dažų ir spalvų apsuptyje, o Džudė – ekstravertė, neįsivaizduojanti savo
gyvenimo be draugų, šuolių nuo uolų, vakarėlių ir laisvės pojūčio, jaučiamo
skrodžiant vandenį ant banglentės. Nepaisant skirtumų, jiedu yra NojusirDžudė –
neatskiriama, viena.
Angliškas viršelis |
Tačiau kai kas nutinka ir glaudus dvynių ryšys
vasarai baigiantis nutrūksta - po trejų metų Džudė ir Nojus vis dar beveik
nesikalba vienas su kitu. Paradoksalu, tačiau jie, regis, susikeičia kūnais –
šešiolikmetis Nojus tampa gaujos nariu, kompanijos siela, o Džudė nusikerpa
kone metrą šviesių plaukų, susilieja su minia ir atsiriboja nuo visko, ką mėgo.
Abu dvyniai turi savų paslapčių, kurios graužia juos iš vidaus. Tik klausimas, ar
jiems pavyks atrasti vidinę ramybę ir vėl atvirsti savimi?
Iš paauglių literatūros lobyno „Padovanosiu
tau saulę” pirmiausia išsiskiria įdomia struktūra. Knygos siužetas parašytas iš
abiejų dvynių perspektyvų, tačiau nesutampa jų pasakojimo laikas - Nojus supažindina
skaitytojus su įvykių tėkme jam būnant trylikos, o Džudė tai daro gerokai
vėliau, skaičiuodama septynioliktus metus. Jandy Nelson atvirauja, jog suausti
tokį siužetą jai buvo nemenkas iššūkis – kad visiškai įsijaustų į kiekvieno iš
dvynių pasaulį, ji pirmiausia sukūrė istoriją iš Nojaus pozicijos, vėliau tą
patį pakartojo su Džude, o galiausiai abu pasakojimus sujungė į vieną, taigi iš
esmės autorė parašė netgi tris noveles.
Lenkiškas viršelis |
Originalumo Jandy Nelson nestokojo ir
aprašydama kūrinio protagonistų būseną. Štai į talentingojo Nojaus vidinį
pasaulį skaitytojams leidžiama įsiskverbti per jo galvoje tapomų paveikslų
pavadinimus, tokius kaip „PORTRETAS. Berniukas su visais pasaulio raktais
visoms spynoms”, „AUTOPORTRETAS. Mėtantis glėbius oro į orą”. Tuo tarpu Džudės
asmeninė visata atskleidžiama per močiutės prietarų bibliją, kuria mergina
besąlygiškai vadovaujasi bet kokioje situacijoje. Kai kurie prietarai, aprašyti
močiutės Svitvain, šmaikštūs, kai kurie – verčiantys susimąstyti, bet visi jie,
kaip ir Nojaus galvoje tapomų paveikslų pavadinimai, suteikia knygai unikalumo
bei skatina į kūrybą pažvelgti visai kitomis akimis.
Atskirų pagyrų nusipelno ir autorės rašymo
stilius – tokios meniškos ir lyriškos prozos kaip gyva nebuvau skaičiusi.
Žodžiai Jandy Nelson liejasi it skaidrus upelis, kupinas subtilių metaforų ir
švelnaus sentimentalumo. Tad jei nuspręsite į rankas paimti šią knygą,
nuoširdžiai rekomenduoju greta savęs laikyti tušinuką ir popieriaus skiautę -
vargu ar pavyks atsispirti norui išsirašyti bent keletą pakylėjančių minčių. Tiesiog
neįtikėtina, kokią milžinišką galią turi žodžiai…
Kiniškas viršelis |
Aprašymo pradžioje užsiminiau, jog
perskaičiusi šį romaną pasijutau ypatinga – net neabejoju, kad užvertę
paskutinį knygos lapą išskirtiniais pasijusite ir Jūs. Kodėl? Ogi Jandy Nelson
kūrinyje didelį vaidmenį vaidina menas ir autorė netiesiogiai primena, jog kiekviename
iš mūsų snaudžia milžinas, kuriam prabudus prasideda stebuklai. „Padovanosiu
tau saulę" žadina mūzą, skatina pasaulį regėti širdimi ir be galo be
krašto motyvuoja kurti, tobulėti, gerti į save kuo daugiau grožio, spalvų, garsų
ir šviesų.
Reziumė, vis dar negaliu atsidžiaugti, kad
Jandy Nelson romanas pateko man į rankas - ko gero, tai įsimintiniausias mano
skaitytas kūrinys. Jei ieškote knygos, kuri paliktų ryškų pėdsaką sieloje, nė
nedvejodami rinkitės „Padovanosiu tau saulę" - neturėtumėte nusivilti!
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą