Jessica Sorensen „Lilos ir Etano klystkeliai"

   

Jessica Sorensen

 „Lilos ir Etano klystkeliai" yra trečioji Jessicos Sorensen ciklo „Paslaptis" dalis, tačiau jos veiksmas sukasi ne apie Elą ir Mičą, o geriausius įsimylėjėlių draugus. Štai kodėl aprašymo pradžioje neįterpiau įspėjamojo prierašo - romaną galima skaityti ir kaip atskirą kūrinį. Visgi tiems, kurie svarsto įveikti visą keturlogiją, patarčiau pradėti nuo pirmų dalių (jų apžvalgas rasite spustelėję čia ir čia).

 

 Kam teko skaityti bent vieną žymiosios amerikiečių autorės Jessicos Sorensen romaną, tie žino, kad ji neapsiriboja lengvabūdiškomis meilės istorijomis - kuria sudėtingus, ryškiomis charakterio ypatybėmis pasižyminčius veikėjus, neretai slepiančius niūrias paslaptis ir (ar) negalinčius pabėgti nuo savo praeities klaidų. Ne išimtis yra ir Etanas su Lila - priešingybės, atsitiktinai suvestos draugų, dėl skirtingų priežasčių nepajėgiančios judėti į priekį. Abiems jiems žūtbūt reikia pagalbos, tik, deja, nei vienas, nei kitas nenori būti išgelbėtas...

Knygos viršelis

 Ankstesnėse serijos dalyse autorė minėjo keletą Lilos bei Etano gyvenimo detalių, kurių ryškiausia - socialinių sluoksnių skirtumas (ji kilusi iš turtingos, garbingos šeimos, jis - paprastas mažo miestelio mechanikas), bet tie protarpiais pamėtyti trupinėliai, pasirodo, tebuvo ledkalnio viršūnė - už Etano ir Lilos susikurtų įvaizdžių slypi kur kas, tikrai kur kas daugiau. Malonumą atskleisti visas kortas, be abejo, paliksiu Jums, bet smalsumui pakurstyti užsiminsiu, kad vienas iš veikėjų yra tik tablečių sukurtas miražas, o kitas, niekaip negalintis atsikratyti vaikystėje regėto smurto vaizdinių, rimtesnius santykius laiko bjauriais, negarbingais, griaunančiais gyvenimą, negana to, jaučia dusinančią kaltę už tai, jog kadaise nuo nederamo žingsnio nepajėgė sulaikyti mylimo žmogaus. Tad jei jaučiate aistrą kiek tamsesnio turinio knygoms ir Jūsų nebaido herojai, kenčiantys nuo įvairaus masto priklausomybių, „Lilos ir Etano klystkeliai" turėtų palikti išties nemenką įspūdį.

Angliškas viršelis

 Apskritai, veiksmo romane nedaug - pasakojimas lygokas, be didesnių nuosmukių ir pakilimų, akcentuotas į palaipsniui besiskleidžiančias Etano ir Lilos asmenybes, jų tarpusavio santykius. Jei Ela ir Mičas žaidė savotišką katės ir pelės žaidimą (vaikinas stengėsi pakerėti merginą, o ši – nuo jo laikytis atokiau), tai jų geriausi draugai įsitvirtino kiek kitokiame lygmenyje - abu, jausdami nepaneigiamą trauką vienas kitam, gynė šalin jausmus ir bandė neperžengti tos plonytės ribos, skiriančios draugus nuo mylimųjų.

 Kaip ir pirmosios dvi dalys, ši taip pat pasakojama iš dviejų (Etano ir Lilos) perspektyvų. Skyriai praturtinti ne vien vidiniais monologais, dvejopu tų pačių įvykių vertinimu, bet ir Etano rašomo dienoraščio ištraukomis, Lilos prisiminimų nuotrupomis. Jau ne kartą esu minėjusi, jog tokį teksto skirstymą vertinu tik teigiamai, o skaitant Lilos bei Etano istoriją mano nuostata tik sustiprėjo - perspektyvų kaitalionė šiam pasakojimui idealiai tiko.

 Reziumė, knygą rekomenduoju aistringų meilės istorijų gerbėjams, kuriems maga paskaityti apie sunkių, skaudžių išgyvenimų patyrusius ir vis dar jų kamuojamus žmones. Tik bestselerį, kaip ir visas kitas „Paslapties" serijos dalis, į rankas siūlau paimti nuo kokių šešiolikos metų, nes jame yra gan atvirų meilės scenų. Gero laiko su gera knyga rankose!