Ursula K. Le Guin „Žemjūrės burtininkas"

Ursula K. Le Guin

 Ursulos Kriober Le Guin „Žemjūrės burtininkas" - pirmoji maginės fantastikos ciklo „Žemjūrė" dalis - gerbėjų ratą subūrė dar 1968-aisiais, o į jo gretas nesiliaujama stoti iki šių dienų. Knyga, visame pasaulyje laikoma fantasy žanro klasika bei šedevru, į lietuvių kalbą išversta ir pirmą kartą Lietuvoje išleista prieš daugiau nei du dešimtmečius, o šiemet leidykla Alma Littera ėmėsi trečiojo serijos leidimo. Taip laiko patikrintas kūrinys kelią rado ir į mano širdį - neabejoju, kad įspūdį jis turėtų palikti kiekvienam, nesibodinčiam nuklysti už regimo pasaulio ribų.

 Pagrindinis romano herojus Gedas, neturtingo kalvio sūnus, gyvenąs Gonto saloje, sužino turįs įgimtą kerėjimo galią, todėl mokslų krimsti iškeliauja į burtininkų mokyklą. Ten gabus bei ambicingas vaikinas įsigyja varžovą ir konkuruodamas su juo į pasaulį netyčiom paleidžia savo neišmanymo, puikybės metamą šešėlį. Norint atkurti pasaulio stabilumą lemiančią pusiausvyrą, Gedui nelieka nieko kito, kaip apsigręžti ir vytis tą, kuris vejasi jį patį. Ar vaikinui pavyks sumedžioti medžiotoją - sunaikinti savo paties sukurtą blogį?

Knygos viršelis

 Pirmiausia vertėtų išskirti tai, kad romanas, nors ir priskiriamas maginės fantastikos žanrui, neapsiriboja nuotykiais, stebuklingais užkeikimais bei pavojais - Ursula K. Le Guin užsimojo kur kas plačiau ir patraukliai įkomponavo nemaža filosofijos. Į dalį knygoje keliamų klausimų apie gyvenimą, mirtį, galią ir atsakomybę atsako Gedo mokytojai, o į kitą, keliaudamas po užburiantį Žemjūrės pasaulį, atsakymus randa jis pats. Manyčiau, būtent todėl „Žemjūrės burtininkas" ir pelnė literatūros klasikos šedevro vardą - knyga turi kur kas gilesnę prasmę nei dauguma istorijų apie amžinąją gėrio ir blogio kovą, tad kūrinys, kaip ir rašyta anotacijoje, turėtų patikti ir jaunam, ir vyresniam, ir fantasy gerbėjui, ir tam, kuris fantastikos paprastai neskaito.

Angliškas viršelis

 Knyga taip pat turi žemėlapį - jame vaizduojama bekraštė jūra (Žemjūrė), nusėta virš šimto įvairiausio dydžio salų. Autorė neslepia, jog vaizduotėje kurtas valdas ant didelio kartono lakšto perkėlė dar prieš pradėdama rašyti istoriją, o tik tada, kai su Gedu išplaukė iš jo gimtojo Gonto, tas vietoves pradėjo pažinti iš tikrųjų. Ši remarka, pripažinsiu, mane ganėtinai nustebino - skaitant knygą pasirodė priešingai - kad autorė viską suplanavo iki smulkmenų. Kiekviena Gedo aplankyta sala žavėjo regioniniais skirtumais - žmonių dialektu, papročiais, apranga, net gyventojų mąstysena, nuovoka, pasaulio samprata. Ursula K. Le Guin taip vaizdžiai, taip poetiškai nupasakojo kiekvieną detalę, kad man nė neprireikė skirti laiko orientacijoms žemėlapyje - remiantis aiškiais ir glaustais Gedo kelionių aprašymais salų išsidėstymą būtų buvę nesunku nubraižyti ir pačiai. Taigi, jei jums patinka pasauliai su sava geografija, taisyklėmis ir magija, Žemjūrė turėtų daug įspūdžių sukelti ir kaip tyrinėjimų objektas.

Angliškas viršelis

 Dar man į akis krito tai, jog autorė išsiteko vos 240-yje puslapių - sakyčiau, tai labai kuklu - juk paprastai fantastai neapsieina be pusės tūkstančio puslapių apimties tomo. Medžiagos, kuri pateikta „Žemjūrės burtininke", būtų užtekę visai trilogijai - ten tiek nukeliautų mylių, atliktų žygdarbių ir atsakytų klausimų, kad ne kartą savęs klausiau, kaip Ursula K. Le Guin sugebėjo taip glaustai, bet detaliai, poetiškai ir vaizdžiai pateikti visą informaciją. Romane nieko nei atimsi, nei pridėsi, o tai, be abejonės, byloja apie rašytojos meistriškumą. Anot jos pačios žodžių, vienai knygai tai buvo pakankamai ilga kelionė, pakankamai keista ir pakankamai didi. O aš, kaip skaitytoja, pridurčiau štai ką - nieko didingesnio iki šiol nebuvau skaičiusi.

 Reziumė, „Žemjūrės burtininkas", mano nuomone, turi visa, ko reikia geram fantastiniam kūriniui - romane nestinga magijos, nuotykių, įdomių veikėjų, filosofinių ir psichologinių aspektų, o kur dar autorės rašymo stilius bei kūrinio pasaulio elementai - girti būtų galima be paliovos. Dėkoju vertėjai Anitai Kapočiūtei ir leidyklai Alma littera už tai, kad padovanojote nepamirštamą kelionę po stebuklingą Žemjūrės pasaulį, o Jums, kaip visuomet, linkiu ypatingų skaitymo valandų.