Colleen Houck „Tigro kelionė"

 Neskaičiusiems knygų „Tigro užkerėjimas” ir „Tigro beieškant”, skaityti šio aprašymo nepatartina!

Colleen Houck

 Ar esate pasiruošę leistis į dar vieną kvapą gniaužiančią kelionę su pamėgtąja veikėjų trijule? Šįkart tarp Reno, Kelsės bei Kišano tvyros didžiulė įtampa, o ieškodami deivės Durgos Juodųjų perlų vėrinio herojai prisilies ne tik prie indų, bet ir prie kinų mitologijos. Pažintis su penkiais drakonais, kova su milžinišku krakenu bei priešistoriniu rykliu - tik menka dalis to, su kuo teks susidoroti ypatingajai trijulei. Ar jai pavyks žengti dar vieną svarbų žingsnį prakeiksmo panaikinimo link?

 Manau, leistis į detalesnį siužeto aprašymą neverta - neabejoju, kad, jei skaitėte pirmąsias serijos dalis, numanote, ko galite tikėtis iš knygos. Visgi šįkart pasakojimą siūlyčiau paimti vedamiems ne nuotykių troškimo, o išsiilgus romantinių intrigų, mat pastarųjų „Tigro kelionėje" kaip niekad daug. Kelsė nuolat išgyvena dvilypumo jausmą: bendraudama su Kišanu negali atsispirti Renui, o pasidavusi Reno kerams graužiasi išdavusi Kišaną. Nors suvokdama, kad laviruodama tarp brolių skaudina ir juos, ir save, niekaip nepajėgia apsispręsti, todėl kūrinio atmosfera persunkta svyravimo, dvejonių nuotaikos. Net imu susidaryti įspūdį, jog per daug akcentuotas meilės trikampis pamažėl tempia seriją žemyn - svarstydama tą patį per tą patį autorė lyg ir nieko naujo nepasako, tad besikartojantis romantinis motyvas galop ima ir... pabosta. Juo labiau, kad Kelsės širdies užkariautojas, mano akimis, jau seniausiai aiškus, liko tik sulaukti, kada ji pati atsipainios jausmų labirintų raizgalynėje.

Knygos viršelis

 Skaitant knygą užkliuvo ir tai, kad Kišanas supanašėjo su Renu. Anksčiau vaikinas pasižymėjo asmenybės bruožais, išskiriančiais jį iš pilkos masės, o štai vartydama „Tigro kelionės" puslapius to pasigedau. Kone vienintelis skirtumas tarp brolių išliko charakterio būdas (Renas - entuziastingesnis, labiau bendraujantis, Kišanas - ramesnis, tylesnis, uždaresnis), o kitais aspektais jie, galima sakyti, tapo vienas kito antrininkais - nepriekaištingais, tobulais vaikinais. Bet, matyt, autorės tikslas ir buvo santykių idilė, antraip meilės trikampio centre įkurdintai Kelsei nebūtų taip sunku padaryti lemiamo sprendimo.

 Kalbant apie nuotykių virtinę, ji bus tokia, kaip visuomet, - originali, įtraukianti, vaizdinga, fantastinė, bet turinti sąsajų ir su realybe, nes kiekvieną faktą, panaudotą dieviškų būtybių ar mitinių padarų vaizdavimui, autorė paėmė iš tikrovėje egzistuojančių šaltinių. Tik gaila, kad ir nuotykiai tapo blankesni dėl meilės linijos - net ir kvapą gniaužiančių įvykių metu Colleen Houck rutuliojo kebliąją Kelsės pasirinkimo situaciją.

Ispaniškas viršelis

 Taigi šįkart mano akys labiau užkliuvo už romano trūkumų, negu privalumų, bet tai šiukštu nereiškia, jog pastarųjų kūriny yra daugiau. Gal „Tigro kelionė" ir nukentėjo nuo vadinamojo vidurinės knygos sindromo, bet tikrai ne tiek, jog sumenkintų serijos paliktą įspūdį ar sukeltų nenorą skaityti likusias istorijos dalis. Nežinau, kaip Jums, bet man dar neteko susidurti su atveju, kad ilgesnių serijų dalys išlaikytų tą patį lygmenį - normalu, jog jų tarpe atsiranda nustebinančių ir daugiau, ir kiek mažiau. Taigi romaną drąsiai rekomenduoju tiems, kurie jau spėjo susigyventi su penkialogijos veikėjais. Labai smalsu, ar Jūsų nuomonė sutaps (o jei skaitėte, ar sutapo) su manąja, tad nepamirškite palikti pastabų komentarų skiltyje.