Colleen Houck „Tigro užkerėjimas“

Colleen Houck

 „Tigro užkerėjimas“ – pirmoji užburiančios penkių dalių serijos knyga, kurią galima apibūdinti kaip modernią pasaką su magijos, romantikos ir pavojingų nuotykių motyvais. Intriguojanti ir įtraukianti siužetinė linija, puikiai išplėtoti veikėjų charakteriai pelnė visas mano simpatijas ir aš jau nekantrauju, kada į rankas galėsiu paimti antrąją dalį bei pratęsiu kvapą gniaužiančią kelionę per kerinčio grožio Indijos kraštovaizdį.

 Pagrindinė šio kūrinio veikėja Kelsė prieš kelias savaites baigė vidurinę mokyklą ir tam, kad išgalėtų susimokėti už mokslą, laikinai įsidarbina cirke. Viena svarbiausių jos pareigų tampa baltojo tigro Direno priežiūra, prie kurio septyniolikmetė mergina stipriai prisiriša ir užmezga šiltą ryšį. 

 Vieną dieną ramų cirko gyvenimą sudrebina atklydęs aukštas, išskirtinės išvaizdos vyras, kuris, prisistatęs ponu Kadamu, pareiškia norintis įsigyti Direną. Jis pageidauja parsigabenti didžiąją katę atgal į Indiją, Rantaboro nacionalinį parką, didįjį tigrų rezervatą, kuriame Renas taps laisvas ir neabejotinai bus laimingesnis. Negana to, ponas Kadamas dosnų pasiūlymą pateikia ir Kelsei  – pakviečia ją lydėti tigrą kelionėje į Indiją. Ilgai nesvarsčiusi mergina sutinka, nes ją suvilioja galimybė dar šiek tiek laiko praleisti su Renu bei pirmą kartą apsilankyti užsienyje.

 Nusileidus egzotiškoje Indijoje paaiškėja, jog ponas Kadamas nebuvo visiškai sąžiningas, kai paprašė jos pagalbos. Mergina sužino, kad Renas iš tiesų yra Mudžiuleino imperijos princas, prakeiktas ir įkalintas tigro kūne. Jis per dieną turi vos dvidešimt keturias minutes, kai gali įgauti žmogaus pavidalą, o Kelsė esą yra vienintelė, kuri gali nutraukti šį tris šimtus metų trunkantį prakeiksmą. Taip mergina pakliūva į keblią situaciją – atsidūrusi toli nuo namų, visai kitame pasaulio krašte, ji rizikuoja gyvybe, kad atskleistų kelių šimtmečių senumo pranašystę, išlaisvintų magijos įkalintą vyrą ir rastų kelią į judviejų laimę. 

Knygos viršelis

 Nors niekada nebuvau Indijoje, skaitant šią knygą nesunkiai galėjau pajusti šios šalies dvasią – jaučiausi taip, lyg iš tikrųjų keliaučiau su Kelse ir Renu. Kūrinyje gausu indų kultūros ypatumų, hinduizmo dievų, mitologijos, skaitytojai supažindinami su nacionaliniais Indijos valgiais, apranga, transporto priemonėmis, fauna, flora ir kitomis įdomybėmis. Autorės stilius – labai išsamus ir detalizuotas, todėl ji puikiai apibūdino aplinką ir sužadino visus penkis pojūčius – skaitydama šią knygą galėjau ne tik matyti vaizdus, bet ir girdėti garsus, uosti kvapus, jausti skonį ir kartu su veikėjais išgyventi jų emocijas bei nuotaikų kaitą. Taigi, jei domitės Rytų šalių kultūra, atkreipkite dėmesį į šią knygą!

 Kūrinio siužetas yra pasakojamas iš Kelsės perspektyvos, o ši, sakyčiau, yra gan įdomaus charakterio mergina. Pagrindinė kūrinio veikėja be galo ištikima, atsidavusi bei supratinga, turinti didelę širdį, nors ją laiko užrakintą devyniais užraktais. Po tėvų mirties (šie žuvo automobilio avarijoje, kai mergina mokėsi pirmoje klasėje) Kelsė pradėjo savyje statyti sienas, kad apsisaugotų nuo skausmo, o tai ilgainiui tampa rimta kliūtimi jos ir Reno santykiuose. Jie vienas kitam greitai pajunta abipusę simpatiją, tačiau Kelsė neleidžia sau svajoti ir šventai tiki, jog iš tokių santykių neišeis nieko gero. „Bėda buvo ta, kad kuo daugiau laiko praleisdavau su Renu, tuo labiau troškau būti su juo. Tačiau aš buvau realistė. Visos šios trumpos akimirkos, nors nuostabios ir žavios, neatneš man pabaigos. Iš skaudžios patirties žinojau, kad laimingų pabaigų nebūna.“ - štai kaip mąstė mergina. Vėliau Kelsė ėmė save nuvertinti ir tai, turiu pripažinti, mane pradėjo erzinti. Vis svarsčiau, kodėl gi ji paprasčiausiai negali atsiduoti užvaldžiusiems jausmams, jei  Reno rodomas dėmesys yra daugiau nei akivaizdus? Tas kiek perdėtas nevisavertiškumo kompleksas išties trukdė susitapatinti su veikėja, tačiau vis tiek išliko smalsu, kaip jos asmenybė augs tolimesnėse dalyse, ar jai pavyks išsigydyti praeities nuoskaudas ir pradėti naują gyvenimą.

Ispaniškas viršelis

  Prie šio kūrinio įtaigumo prisidėjo ir tai, kad autorė išlaikė labai gerą veiksmo tempą. Po kvapą gniaužiančių nuotykių skaitytojams ji leido atsipūsti, o tinkamu momentu vėl pagreitino veiksmą įterpdama nenuspėjamų siužeto vingių. Colleen Houck, mano nuomone, atrado aukso viduriuką ir įtampą išlaikė iki pat knygos pabaigos. Galima sakyti, jog taip balansuodama rašytoja vienu šūviu nušovė du zuikius – pagirtinai išplėtojo veikėjų charakterius bei įtraukė skaitytoją siužetine linija.

 Stipriai rekomenduoju „Tigro užkerėjimą“ visiems fantastikos ir nuotykinės literatūros gerbėjams, taip pat tiems, kurie žavisi tigrais, domisi Indijos kultūra ar nori šiek tiek artėliau susipažinti su šia neapsakomo grožio šalimi. Romanas yra labai emocionalus pasakojimas, kuris ne tik įtrauks Jus į jaudinančių įvykių tėkmę, bet leis kartu su kūrinio veikėjais patirti nepamirštamų nuotykių. Galiu garantuoti, kad užvertę paskutinį knygos puslapį kartu su manimi nekantraudami pradėsite laukti tęsinio!

Antrosios serijos dalies aprašymą galite rasti spustelėję ČIA.