Rebecca James „Saldi kančia"

Rebecca James

 Rebecca James - jauna australų kilmės rašytoja, kurios pirmasis romanas „Tobula klasta“ tapo pasauline sensacija ir buvo išleistas daugiau nei penkiasdešimtyje pasaulio šalių. Knyga, neretai apibūdinama kaip keršto anatomija, neregėto populiarumo sulaukė ir Lietuvos jaunimo tarpe, todėl 2014-aisiais leidykla Alma Littera išleido dar vieną šios rašytojos kūrinį „Saldi kančia“. Tai dėmesį prikaustanti, nežinomybės, jaudulio ir klastos persunkta knyga, kurią skaitydami imsite įtarinėti visus iki vieno kūrinio veikėjus, o įtampa bei intriga išliks iki pat romano pabaigos.

 Pagrindinis knygos veikėjas Timas – savyje nesusivokęs vaikinas, dirbantis tėčio restorane ir kuriam laikui apsistojęs savo buvusios merginos Lilos ir jos draugo Patriko bute. Vieną dieną Lilai pareiškus, kad namie trims pasidarė kiek per ankšta, Timas ima ieškoti kitos gyvenamosios vietos ir atranda viliojantį pasiūlymą apsigyventi didžiuliame prabangiame name vos už šimtą dolerių per savaitę. „Fearvju“ gyvena dar vienas žmogus – dvidešimtmetė Ana, kuri, kaip netrukus paaiškėja, serga agorafobija, adaptacijos sutrikimu, pasireiškiančiu baime išeiti iš namų ir panikos priepuoliais. Tačiau Timas į tai pernelyg nekreipia dėmesio – kambarys tiesiog fantastiškas, daugiau negu pigus, namas stovi viename geriausių Sidnėjaus rajonų, tad kodėl gi jį turėtų bauginti drovi ir kiek nervinga mergina?

Knygos viršelis

 Vis dėlto praėjus kuriam laikui Timas suvokia, kad gyvenimas „Fearvju“ nėra toks idealus, koks pasirodė iš pirmo žvilgsnio. Ana ima panašėti į prastą aktorę, vilkinčią netinkamu kostiumu ir besislepiančia po vaidmeniu, o pačiame name pradeda vykti nerimą keliantys dalykai. Timui reikia atsakymų... Ir jis neabejoja, kad paslaptimis apsigaubusi Ana turi ką pasakoti.

 Tenka pripažinti, kad prieš paimdama į rankas antrąją Rebecca James knygą labai daug nesitikėjau – 2014-ųjų vasarą skaičiau visų išgirtą „Tobulą klastą“ ir ji man nepaliko tokio įspūdžio, kokį vyliausi gausianti. Iš nedidelių užuominų nuspėjau tolesnę įvykių eigą, todėl romano pabaiga stiprių emocijų nesukėlė. O štai „Saldžios kančios“ siužetas buvo taip supintas, kad atsiskleidus visoms kortoms likau maloniai nustebinta ir sužavėta. Autorė sukūrė nenusakomai paslaptingą atmosferą, apgaubė veikėjus mistine aura, todėl buvo be galo smagu įsijausti į detektyvės vaidmenį, įtarinėti visus kūrinio veikėjus ir kartu su Timu bandyti išsiaiškinti šią painiavą. Vis dėlto, kad ir kiek stengiausi, prie pribloškiančios tiesos priartėti nepavyko...

Angliškas viršelis

 Vienas iš daugelio šios knygos privalumų yra individualizuotos, įsimenančios ir labai spalvingos kūrinio veikėjų asmenybės. Taip sakydama kalbu ne tik apie Timą ir Aną, su kuriais taip susigyvenau, kad buvo gaila skirtis, bet ir apie Timo tėtį, įkyrėlę Lilą, jos vaikiną Patriką, Anos draugus Fioną ir Marką. Visi jie, nors ir be galo skirtingi, man pasirodė savitai įdomūs ir susieti gana netikėtais ryšiais. Beje, kūrinio tekste nuolatos šmėžavo dar vieno veikėjo - Bendžamino - vardas, kuriam autorė paskyrė išties išskirtinį vaidmenį. Kas jis toks, sužinosite tik įpusėjus knygai, o paaiškėjusi tiesa, tikiu, ne vienam užgniauš kvapą.

 „Saldi kančia“ nurungė visus mano skaitytus kūrinius netikėtų posūkių, slaptų ketinimų ir intriguojančių paslapčių gausa. Mįslės ir slėpiniai, ko gero, yra pati stipriausia šios knygos vieta - ko vertas vien tik namas, kuriame naktimis ima dėtis šiurpą keliantys dalykai! Iš tamsumų vidury nakties tiesiai į Timą spoksantis žmogaus pavidalas, šimtų šimtai vorų, kuriuos per gimtadienio vakarėlį į savo kambarį randa užėjęs vaikinukas, kraujo raudonio spalva aprašinėtos koridoriaus sienos ir nusiaubta virtuvė primena tikrų tikriausią siaubo filmą, todėl skaitant romaną neretai per kūną perbėgdavo šiurpuliukai. Ta nežinomybė, mistika, paslaptys, Anos agorafobija susilieja į vieną bendrą visumą, neleidžia nuobodžiauti ir kūriniui suteikia išskirtinio savitumo.

Angliškas viršelis

 Šio kūrinio siužetas yra pasakojamas iš Timo perspektyvos ir tai labai džiugu, nes šiuolaikinėje paauglių literatūroje pagrindinė veikėja ir pasakotoja dažniausiai būna mergina. Dar vienas išskirtinis knygos bruožas – keletas jos skyrių parašyti pasviruoju šriftu ir trečiuoju asmeniu iš Anos pozicijos. Tai į istoriją įnešė balanso ir suteikė galimybę į romane aprašomas situacijas pažvelgti kitu kampu, labiau įsigilinti į šių dviejų veikėjų asmenybes, įvertinti, paanalizuoti jų jausmus bei poelgius. 

 Knygą „Saldi kančia“ nuoširdžiai rekomenduoju perskaityti visiems psichologinių trilerių ir realistinių kūrinių, kuriuose susipina paslaptys, šiurpūs planai ir keršto motyvai, gerbėjams. Sunku ir apsakyti, kokį stiprų įspūdį man paliko ši Rebeccos James knyga, todėl siūlau nieko nelaukti ir griebti romaną į rankas – labai tikėtina, jog nuo jo negalėsite atsitraukti iki paryčių!

Jenny Downham „Kol dar gyva“

Jenny Downham

 Pirmą kartą knyga „Kol dar gyva“ į mano akiratį pateko atsitiktinai užėjus į knygyną, dar 2012-aisiais, kai ji buvo ką tik išleista. Pamenu, labai susidomėjau ir ilgokai varčiau, tačiau taip ir neprisiruošiau  skaityti. Ir štai prieš kelias savaites (po trejų metų pertraukos!) naršydama internete atradau Jenny Downham kūrinį iš naujo. Ilgai nelaukusi paėmiau jį į rankas ir nepasigailėjau - šis romanas toks įtraukiantis ir įsimintinas, kad ne tik išspaudė ašarą, bet ir iki šiol niekaip neišeina iš galvos. Tikiu, kad liūdna, empatiška, labai tikroviška ir nuoširdi pagrindinės kūrinio veikėjos Tesos istorija patiktų ir daugeliui Jūsų, todėl šiandien kviečiu su šia knyga susipažinti išsamiau.

 Jenny Downham gimė 1964 m. Didžiojoje Britanijoje ir prieš pradėdama rašytojos karjerą dirbo aktore. Vos tik pasirodžiusi pirmoji jos knyga „Kol dar gyva“ iškart atsidūrė knygynų topų viršūnėse bei sulaukė itin palankių kritikų įvertinimų. Šis romanas susižėrė nemažai prestižinių apdovanojimų, o 2012 metais visus jo gerbėjus pradžiugino pagal šį kūrinį pastatytas filmas, kuriame pagrindinius vaidmenis atliko Dakota Fanning ir Jeremy Irvine. 2010 metais buvo išleista antroji Jenny Downham knyga „You against me“ („Tu prieš mane“), o šiuo metu žymi autorė gyvena Londone, augina du sūnus ir rašo trečiąjį romaną. 

 Pagrindinė knygos „Kol dar gyva“ veikėja šešiolikmetė Tesa Skot jau ketvirti metai serga ūmia limfoblastine leukemija - limfocitų vėžiu. Mergina žino, kad po keleto mėnesių ji bus priversta palikti šį pasaulį, todėl nieko nebelaukia ir sudaro sąrašą - dešimt dalykų, kuriuos norėtų nuveikti prieš mirtį. Lydima savo geriausios draugės Zojos, Tesa tvirtai laikosi įsikabinusi minties, kad nebeturi ko prarasti, todėl ima elgtis neapgalvotai ir per daug rizikingai. Tačiau neilgai trukus ji suvokia, kad gauti tai, ko nori, ne taip lengva, o kartais svarbesni tampa dalykai, iš kurių mažiausiai tikėjaisi. Taip į merginos širdį pasibeldžia pirmoji meilė, leidžianti merginai pasijusti kaip niekada gyvai...

Knygos viršelis

 Šiam kūriniui stiprumo, emocionalumo ir dramatiškumo suteikia tai, kad romanas yra parašytas pirmuoju asmeniu. Jenny Downham iškart įspraudžia menkai nutuokiantį skaitytoją į nepagydomai sergančios šešiolikmetės kūną ir priverčia į gyvenimą pažvelgti jos akimis. Paauglė, nenorinti pripažinti savo silpnumo, trykšte trykšta noru gyventi ir tas jos begalinis noras kelia įvairiausius jausmus – gailestį, liūdesį, neapykantą ligai, nerimą, kad Tesai neužteks laiko įgyvendinti savo sumanymų, ir viltį, kad galbūt įvyks stebuklas ir kūrinio herojė liks gyva, nors tai, deja, yra neįmanoma... Tikriausiai nuspėjate, kad knygos pabaiga toli gražu ne iš linksmųjų, todėl, jei skaitysite romaną, rekomenduoju iškart pasiruošti servetėlių ašarų upeliams valyti – patikėkit manimi, ašaros riedės nesustodamos.

  Šioje knygoje didelį vaidmenį atlieka ir pasakojimą praturtina antraplaniai veikėjai: Tesos tėtis, broliukas, mama, geriausia draugė Zoja bei mylimasis Adomas. Jų tarpusavio santykiai man priminė „Amerikietiškų kalnelių“ atrakcioną, nes juose būta ir pakilimų, ir nuosmukių – kūrinio herojai tai suartėdavo vieni su kitais, tai vėl nutoldavo. Pati Tesa tikrai nebuvo itin simpatinga veikėja – ji neretai atšiauriai elgėsi su artimaisiais, skaudindavo juos stumdama nuo savęs, nevertino jų meilės bei rūpestingumo, tačiau tai buvo suprantama – juk negali žinoti, kaip pats elgtumeisi būdamas jos vietoje, galbūt tiesiog trokštum likti vienas ir atsiriboti nuo viso likusio pasaulio. „Žmonės galvoja, kad sirgdamas tampi bebaimis ir drąsus, toli gražu. Daugiausia laiko jaučiuosi, tarsi būčiau persekiojama psichopato, tarsi mane bet kada galėtų nušauti.“, - atviravo ji Adomui, su kuriuo praleido paskutines gražiausias savo gyvenimo akimirkas.

Angliškas viršelis

 Pasmerkta jaunuolių meilė tikriausiai ne vienam skaitytojui suvirpino širdį. Sunku įsivaizduoti, kokį stiprų emocinį skausmą ir širdgėlą teko išgyventi Adomui ir kaip turėjo jaustis Tesa, žinodama, kad turės palikti mylimą žmogų. Man labai įstrigo ta kūrinio vieta, kai mergina pareiškė, kad dešimties sąrašo dalykų jai nebepakanka ir ji nori kur kas daugiau. „Nesilioviau kalbėjusi. Pavasario. Narcizų ir tulpių. Plaukioti po tykiu, žydru vakaro dangumi. Ilgos kelionės traukiniu, povo, aitvaro. Dar vienos vasaros.“, - vardijo ji Adomui. O vaikinas jau kitą dieną ėmė pildyti mylimosios troškimus – nupirko bilietus į zoologijos sodą, į kambarį atnešė vazą narcizų ir pareiškė: „Pavasaris“, nusivežė Tesą į šildomą lauko baseiną ir visaip kitaip skaidrino merginai dieną. Daugiau nei nuostabu, tiesa?

 Jenny Downham parašyta istorija privertė mane plačiai atmerkti akis, įvertinti mažas kasdienos smulkmenas, iš kurių susideda gyvenimas, ir suvokti, koks jis trapus, kaip reikia branginti kiekvieną lekiančią akimirką. Nors Tesa, kalbant jos pačios žodžiais, jau niekada nebegrįš į mokyklą, niekada neišgarsės ir nepaliks nieko vertinga, niekada neįstos į universitetą ir nedirbs, nepamatys, kaip užaugs jos brolis, nekeliaus, neuždirbs pinigų, nevairuos, neįsimylės, neišsikraustys iš namų ir nenusipirks namo, mes visa tai vis dar galime padaryti ir padarysime, jei tik nepristigsime ryžto, tikėjimo, įkvėpimo ir drąsos. „Knyga kalba apie mirtį, bet kartu yra giesmė gyvenimui.“, - taip Jenny Downham šedevrą apibūdino Irish Times. Trumpai, drūtai ir tiesiai į dešimtuką - nebėra ką ir pridurti!

Angliškas viršelis

 Knygą „Kol dar gyva“ rekomenduoju tiems, kas mėgsta realistinę literatūrą (ši istorija tikrai paliks įspūdį visiems Johno Greeno bestselerio „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“ gerbėjams), taip pat tiems, kas nebejaučia gyvenimo džiaugsmo ar nori jautrios, sugraudinančios knygos, priverčiančios nubraukti ašarą. Beje, perskaitę kūrinį būtinai pažiūrėkite jo ekranizaciją - filmą „Dabar yra gerai“. Nors jo aktoriai neatitiko mano vaizduotėje susikurtų herojų paveikslų, skyrusi jam savo laiko nesigailiu ir rekomenduoju Jums padaryti tą patį.

Melvin Burgess „Hitas"

Melvin Burgess

  Tikriausiai apie Melviną Burgesą daugiau ar mažiau esate girdėję visi – amžinu paaugliu vadinamas rašytojas pasaulinį pripažinimą pelnė skandalingomis ir šokiruojančiomis knygomis, kuriose nevengė atvirai analizuoti seksualumo, narkotikų, prievartos, asmenybės sutrikimų, kūno žalojimų, smurto bei patyčių problemų. Džiugu, kad Lietuvos jaunimas, pareiškęs didžiulį susidomėjimą šio rašytojo kūriniais, sulaukė net dvylikos (!) į mūsų gimtąją kalbą išverstų Melvino Burgeso knygų. Šį kartą noriu pristatyti Jums patį naujausią jo kūrinį „Hitas“, kuris supurtė mano vidinį pasaulį ir privertė į gyvenimą pažvelgti naujomis akimis.

 Mančesteryje žaibo greitumu sklinda gandas – išrastas naujas narkotikas, vadinamas mirtimi. Jis buvo sukurtas kaip eutanazijos preparatas, turįs užtikrinti nepagydomiems ligoniams savaitę visaverčio gyvenimo ir galimybę lengvai numirti. Kapsulė leidžia pasijusti visokeriopai tobulesniam – protiškai, fiziškai, lytiškai, tačiau praėjus septynioms dienoms atima mirtininko gyvybę.

 Romano veiksmas prasideda Džimio Erlo koncerte, kuriame dalyvauja ir pagrindiniai šio kūrinio veikėjai Adamas bei Lizė. Šis vakaras, pasak rokerio, turėjo padaryti galą visiems koncertams, jis turėjo tapti tokiu reginiu, kokio gerbėjai daugiau niekur ir niekada nepamatys. Kaip tarė, taip ir padarė – Džimis Erlas, pasibaigus mirties poveikio laikui, visų salėje buvusių žmonių akivaizdoje išėjo anapilin. Tai sukėlė suirutę – į gatves pasipylę jo gerbėjai, sekdami savo dievuko pavyzdžiu, ėmė ryte ryti nemokamai dalijamas piliules ir, nebeturėdami ko prarasti, pradėjo siautėti visame mieste. 

Knygos viršelis

 Prasidėjusi revoliucija palytėja ir Adamą - jo gyvenimui sudužus į šipulius, vaikinas padaro tai, ko kitomis aplinkybėmis niekuomet nebūtų išdrįsęs – išgeria mirties kapsulę. Štai tada prasideda kvapą gniaužiančios lenktynės su laiku - istorija įgauna pagreitį ir pasakojimas pavirsta  įtempto siužeto veiksmo trileriu.

 Ši knyga aprėpia daug daugiau temų nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – vienos ryškiausių yra paaugliška meilė bei revoliucija. Kūrinio veiksmas, galima sakyti, vyksta visai netolimoje ateityje – visuomenė žlunga, trys ketvirtadaliai žmonijos badauja, ištekliai, kurių užtektų visiems pamaitinti, aprengti bei suteikti išsilavinimą, eikvojami bankams ir ginklams. Toks neišvengiamas žmonijos ritimasis į bedugnę subūrė fanatus - revoliucinę organizaciją, aršiai protestuojančią prieš valdžią ir siekiančią, kad „visi būtų laisvi ir kad visi turėtų ko valgyti“. Mančesteris tampa revoliucijos centru - čia vyksta visuotiniai streikai, didžiulės demonstracijos, ore tvyro revoliucinės nuotaikos. O tuo pat metu Adamas ir Lizė ima mezgti tarpusavio santykius.

 Pagrindinius kūrinio veikėjus Melvinas Burgesas sugebėjo pavaizduoti labai tikroviškai - Adamas ir Lizė, kaip būdinga daugeliui septyniolikmečių paauglių, yra maksimalistai, emociškai nestabilūs, kupini svajonių, planų ir idėjų. Jie dar nepatyrę tikrosios meilės ir nesuvokia, kokia yra tikroji žodžių „aš tave myliu“ prasmė. Antra vertus, Lizė ir Adamas nustebino savo ryžtingumu bei visišku pasiaukojimu kovojant už savo ateitį kartu. Autorius pasirinko, rodos, iki kaulelio išnarstytą turtuolės ir vargšo priešpriešą, tačiau ne itin gilinosi į poros skirtumus ir įrodė, kad šiltų jausmų puoselėjimui įtakos neturi nei finansinė, nei socialinė padėtis.

Angliškas viršelis

 Ši knyga mane privertė susimąstyti – ką įtraukčiau į dalykų, kuriuos norėčiau padaryti iki mirties, sąrašą, jei žinočiau, kad gyventi liko tik savaitė? Džimis Erlas paskutinėmis savo gyvasties dienomis apkeliavo pasaulį, paskraidė kosmose ir įkopė į Everestą. Tuo tarpu Adamas pasišventė išbandyti kokainą, permiegoti su kuo daugiau merginų, praturtėti, gerti šampaną, kol nebepastovės, užmušti ką nors, kas vertas mirti, ir padaryti ką nors tokio, kad žmonija jį atsimintų amžiams. Galbūt tokie užmojai skamba kaip kliedesiai, tačiau skaitant knygą taip toli gražu neatrodo - susidaro įspūdis, kad išgėrus mirties neįmanomų dalykų nebelieka. „Vienos savaitės su kaupu užtenka viskam, ką ketini padaryti. Kiek laiko per aštuoniasdešimt ar devyniasdešimt metų iš tikro gyvena vidutinis žmogus? O kiek laiko jis praleidžia spoksodamas į sieną, gėdydamasis, miegodamas, būdamas apsvaigęs, apdujęs?“, – tokios kūrinyje pažertos mintys tikriausiai ne vienam skaitytojui sukėlė norą pajudėti ir pakeisti savo gyvenimą iš pagrindų. Ir ši citata – tikrai ne vienintelė, kuri įkvėps bandyti, siekti, kristi, stotis, mažiau galvoti, daugiau jausti, nešvaistyti laiko veltui, mėgautis akimirkos grožiu, būti ČIA IR DABAR. „Nemąstyk, tiesiog gyvenk. Juk tokia ir yra gyvenimo esmė. Visada tokia buvo – jei tik būtų užtekę drąsos tai suvokti“. Šį kūrinį geriausiai tiktų apibūdinti kaip knygą - įkvėpimo šaltinį, priverčiantį apmąstyti savo būtį ir pasisemti gyvenimiškos išminties.

 „Hitą“ rekomenduoju visiems, kam patinka distopinės, paaugliškos, veiksmo ir įtampos nestokojančios knygos. Svarbu paminėti tai, kad šis kūrinys priklauso serijai „Beveik suaugę“, todėl jį patartina skaityti nuo 15 ar 16 metų. Susidomėjusiems linkiu daug smagių akimirkų su šia knyga rankose!