Justinas Žilinskas „Mano Vilnius mano"

Justinas Žilinskas

 Akyliausi šio tinklaraščio skaitytojai tikriausiai jau spėjo pastebėti, kad šis aprašymas yra pirmoji (bet, pažadu, tikrai ne paskutinė!) lietuviškos knygos apžvalga. Taip, tenka pripažinti, jog pirmenybę teikiu užsienio rašytojų kūriniams, tačiau į klausimą „kodėl?“ tiesaus atsakymo neturiu... Gavusi pasiūlymą apžvelgti naująją Justino Žilinsko apysaką „Mano Vilnius mano“ susidomėjau, o sutikusi, galima sakyti, padariau šiokį tokį perversmą savo knygų pasaulėlyje (senovės Kinijos filosofas Lao Dzė yra pasakęs, kad tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo vieno žingsnio, tad tebūnie tai pirmas mano žingsnelis lietuviškų knygų skaitymo link!). Labai džiaugiuosi savo sprendimu, nes nenusivyliau: istorija - įtraukianti, siužetas – įdomus, kūrinio veikėjai – tipiški paaugliai, kuriuos, kaip ir mus, monotoniškose istorijos pamokose greitai apima nuobodulys. Ir tai, patikėkite, dar toli gražu ne visi šios knygos privalumai, tačiau apie juos papasakosiu kiek vėliau.

 Šio kūrinio autorius Justinas Žilinskas gimė 1974 m. sausio 3 dieną Vilniuje. 1992 - 1997 m. rašytojas studijavo teisę Vilniaus universiteto Teisės fakultete ir įgijo teisininko kvalifikaciją, vėliau krimto mokslus Lietuvos teisės universiteto doktorantūroje. Justinas Žilinskas dar studijuodamas rašė eiles, 1998 metais išleido knygelę „Baladės apie nieką ir tą patį”. Jo knyga visai šeimai „Gugis – girių kaukas ir žmonių draugas“ laimėjo Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus metų debiuto paauglių literatūroje apdovanojimą, o romanas „KGB vaikai“ sulaukė daugybės pagyrų ir teigiamų įvertinimų. 2015-aisiais dienos šviesą išvydo ketvirtoji jo grožinė, jaunimui skirta knyga „Mano Vilnius mano“. „Vilnius - tai miestas svajonė, miestas mitas ir miestas šarada. Tai miestas, kuris kviečia ir priima visus, bet niekam neleidžia jo pasisavinti iki galo. Štai dėl to norisi ištarti, kad „Vilnius – mano“, bet tas „mano“ nuskambės tarsi aidas, Vilnius jį pagaus, atkartos „mano mano“, ir pašaipiai šypsodamasis nugesins. Nes Vilnius – gerokai daugiau nei mano, jis ir mūsų, ir jūsų, ir tų, ir anų, jis savų ir netgi svetimų.“, - apie žaismingo pavadinimo idėją viename interviu pasakojo Justinas Žilinskas.

Knygos viršelis

 Pagrindiniai šios knygos veikėjai - bendraklasiai Aistė ir Simas - nusprendžia apsilankyti Antakalnio 25, apleistame name, kuriame, sklinda gandai, anksčiau su vaikais buvo atlikinėjami siaubingi eksperimentai. Drebančiomis kinkomis atklydę į vaiduoklių buveinę, jie susipažįsta su paslaptinguoju Metraštininku ir neilgai trukus pradeda aštuonių dienų trukmės kelionę, kurios metu ne tik pakeliauja laiku, mena miesto mįsles, susipažįsta su istoriniais įvykiais ir asmenybėmis, patiria skaudžių bei linksmų nuotykių, bet ir pamato Vilnių visai kitomis akimis. Jaunuoliai pabuvoja įvairiose epochose – pasivaikšto senojo Vilniaus gatvelėmis, išvysta, kaip jų gimtas miestas atrodė kunigaikščių ir karalių, priespaudos, Atgimimo, baroko laikais. Patikėkite, nuobodu tikrai nebus!

 Ši apysaka be jokių abejonių yra informatyviausias kūrinys, kokį man teko skaityti. Prieš paimant Justino Žilinsko knygą į rankas negalėjau pasigirti didelėmis žiniomis apie Vilnių – kur jau ten, ko gero, paklausta tik vargais negalais būčiau išspaudusi legendą apie geležinį vilką ir šiek tiek papasakojusi apie Lietuvos didžiuosius kunigaikščius... O štai dabar jaučiuosi nepalyginimai tvirčiau, nes šios apysakos dėka stipriai papildžiau savo žinių bagažą ir netgi pakeičiau požiūrį į istoriją – įdomiai ir be galo išmoningai pateikti praeities įvykiai paskatino pagaliau suvokti, kad istorija toli gražu nėra vien tik sausas mokslas, perkrautas galvoje neužsiliekančiomis datomis. „Ši knyga – tai tik pirmas vaiko žingsnis Vilniaus pažinime. Tai kabliukas, kurį, tikiuosi, praris jaunasis skaitytojas, ir tuomet tas istorijos valas, tie turtų sluoksniai skaitytoją temps tolyn, gilyn į dar daugiau paslapčių. Ugdys, keis, plės akiratį, prakalbins pastatus ir gatves. Kad ne tik pats pamatytų, bet ir kitam papasakotų.“, - apie tai, kokį įspūdį vylėsi sukelti skaitytojams, atviravo rašytojas. Tenka pripažinti, kad autorius savo tikslą pasiekė – kabliuko nepraryti tiesiog neįmanoma!

Birutės Zokaitytės iliustracija

 Skaitant šią knygą buvo labai įdomu stebėti, kaip keitėsi Vilniaus miestas, jame gyvenantys žmonės ir kaip mūsų kraštą veikė europietiškos idėjos. Autorius daug dėmesio skyrė aplinkos, kraštovaizdžio detalėms, todėl buvo visai nesunku įjungti vaizduotę ir galvoje konstruoti aprašomus vaizdus. Kaip jau minėjau, rašytojas į vieną knygą sutalpino daugybę epochų ir leido skaitytojui susidaryti Vilniaus kaitos vaizdą. Asmeniškai man didžiausią įspūdį paliko skyrius „Vilnius caro gniaužtuose“ ir poskyriai „Ira“ bei „Sausio naktis“. Skaitant pastarąjį užplūdo žodžiais nenusakomas pasididžiavimas narsiais tautiečiais, kurie nepabūgo stoti prieš sovietinius tankus ir nuoširdžiai gynė dar tokią trapią mūsų Tėvynės laisvę. Galimybė virtualiai pabuvoti sausio 13-osios įvykių centre man leido išgyventi visą jausmų amplitudę ir pasijusti tautos dalimi – nuoširdžiai rekomenduoju ir Jums patirti tą patį.

 Nors ši apysaka yra labiau orientuota į praeitį, ji tuo pačiu yra ir moderni, persipynusi su kasdienybe. Retkarčiais kūrinyje leidžiama pailsėti nuo istorinių faktų gausos ir pažvelgti į asmeninius veikėjų gyvenimus. Man ypač patiko tai, kad knygoje netrūko kandžių ir šmaikščių Aistės bei Simo pasižodžiavimų, kurie pagyvino Metraštininko pasakojimus ir privertė ne kartą šyptelėti. Už tai dedu šiam kūriniui didelį pliusą!

Vienas iš Povilo Jankūno komiksų

 Neabejoju, jog naujoji Justino Žilinsko knyga patiks istorinių-nuotykinių kūrinių gerbėjams bei tiems, kas nori praplėsti akiratį ir papildyti savo žinių bagažą apie Vilniaus miestą. Šio leidinio kūrybinė grupė nusipelno pačių garsiausių aplodismentų už tai, kad padirbėjo iš peties ir pasistengė originaliai apipavidalinti knygą. Joje iškalbinga kiekviena smulkmena: veidrodinis viršelis, skrajojantys puslapio numeriai, nuostabūs kiekvieną skyrių iliustruojantys piešiniai, kurti žinomos grafikos menininkės Birutės Zokaitytės, istoriniai komiksai, kuriuos nupiešė vis dar gimnazijoje besimokantis Povilas Jankūnas. O perskaičius knygą Jūsų laukia staigmena – galimybė pratęsti nuotykius realybėje! Profesionali gidė Skaidra  Kulakauskienė specialiai šiai knygai sukūrė keturis nutrūktgalviškus maršrutus, kuriais keliaudami ne tik puikiai praleisite laiką, bet ir patys patyrinėsite Vilniaus miestą. Aš jau nekantrauju progai pasitaikius skersai išilgai išvaikščioti mūsų sostinę ir dirstelėti į kiekvieną menkiausią jos užkaborį. Juk visai nebūtina keliauti kur nors toli – visai panosėje, mūsų gimtinėje, yra nuostabių vietų, kurios amžiams įsirėš Jūsų atmintin.