Melvin Burgess |
Mančesteryje žaibo greitumu
sklinda gandas – išrastas naujas narkotikas, vadinamas mirtimi. Jis buvo
sukurtas kaip eutanazijos preparatas, turįs užtikrinti nepagydomiems ligoniams
savaitę visaverčio gyvenimo ir galimybę lengvai numirti. Kapsulė leidžia
pasijusti visokeriopai tobulesniam – protiškai, fiziškai, lytiškai, tačiau
praėjus septynioms dienoms atima mirtininko gyvybę.
Romano veiksmas prasideda Džimio
Erlo koncerte, kuriame dalyvauja ir pagrindiniai šio kūrinio veikėjai Adamas
bei Lizė. Šis vakaras, pasak rokerio, turėjo padaryti galą visiems koncertams,
jis turėjo tapti tokiu reginiu, kokio gerbėjai daugiau niekur ir niekada nepamatys.
Kaip tarė, taip ir padarė – Džimis Erlas, pasibaigus mirties poveikio
laikui, visų salėje buvusių žmonių akivaizdoje išėjo anapilin. Tai sukėlė
suirutę – į gatves pasipylę jo gerbėjai, sekdami savo dievuko pavyzdžiu, ėmė
ryte ryti nemokamai dalijamas piliules ir, nebeturėdami ko prarasti, pradėjo
siautėti visame mieste.
Knygos viršelis |
Prasidėjusi revoliucija palytėja
ir Adamą - jo gyvenimui sudužus į šipulius, vaikinas padaro tai, ko kitomis
aplinkybėmis niekuomet nebūtų išdrįsęs – išgeria mirties kapsulę. Štai
tada prasideda kvapą gniaužiančios lenktynės su laiku - istorija įgauna
pagreitį ir pasakojimas pavirsta įtempto
siužeto veiksmo trileriu.
Ši knyga aprėpia daug daugiau
temų nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – vienos ryškiausių yra paaugliška
meilė bei revoliucija. Kūrinio veiksmas, galima sakyti, vyksta visai netolimoje
ateityje – visuomenė žlunga, trys ketvirtadaliai žmonijos badauja, ištekliai,
kurių užtektų visiems pamaitinti, aprengti bei suteikti išsilavinimą, eikvojami
bankams ir ginklams. Toks neišvengiamas žmonijos ritimasis į bedugnę subūrė fanatus
- revoliucinę organizaciją, aršiai protestuojančią prieš valdžią ir
siekiančią, kad „visi būtų laisvi ir
kad visi turėtų ko valgyti“. Mančesteris tampa revoliucijos centru - čia vyksta
visuotiniai streikai, didžiulės demonstracijos, ore tvyro revoliucinės
nuotaikos. O tuo pat metu Adamas ir Lizė ima mezgti tarpusavio santykius.
Pagrindinius kūrinio veikėjus
Melvinas Burgesas sugebėjo pavaizduoti labai tikroviškai - Adamas ir Lizė, kaip
būdinga daugeliui septyniolikmečių paauglių, yra maksimalistai, emociškai nestabilūs, kupini svajonių, planų ir idėjų. Jie dar
nepatyrę tikrosios meilės ir nesuvokia, kokia yra tikroji žodžių „aš tave myliu“ prasmė. Antra vertus,
Lizė ir Adamas nustebino savo ryžtingumu bei visišku pasiaukojimu kovojant už
savo ateitį kartu. Autorius pasirinko, rodos, iki kaulelio išnarstytą turtuolės
ir vargšo priešpriešą, tačiau ne itin gilinosi į poros skirtumus ir įrodė, kad šiltų
jausmų puoselėjimui įtakos neturi nei finansinė, nei socialinė padėtis.
Angliškas viršelis |
Ši knyga mane privertė susimąstyti
– ką įtraukčiau į dalykų, kuriuos norėčiau padaryti iki
mirties, sąrašą, jei žinočiau, kad gyventi liko tik savaitė?
Džimis Erlas paskutinėmis savo gyvasties dienomis apkeliavo pasaulį, paskraidė
kosmose ir įkopė į Everestą. Tuo tarpu Adamas pasišventė išbandyti kokainą,
permiegoti su kuo daugiau merginų, praturtėti, gerti šampaną, kol nebepastovės,
užmušti ką nors, kas vertas mirti, ir padaryti ką nors tokio, kad žmonija jį
atsimintų amžiams. Galbūt tokie užmojai skamba kaip kliedesiai, tačiau skaitant
knygą taip toli gražu neatrodo - susidaro įspūdis, kad išgėrus mirties
neįmanomų dalykų nebelieka. „Vienos savaitės su kaupu užtenka viskam, ką ketini
padaryti. Kiek laiko per aštuoniasdešimt ar devyniasdešimt metų iš tikro gyvena
vidutinis žmogus? O kiek laiko jis praleidžia spoksodamas į sieną, gėdydamasis,
miegodamas, būdamas apsvaigęs, apdujęs?“, – tokios kūrinyje pažertos mintys tikriausiai
ne vienam skaitytojui sukėlė norą pajudėti ir pakeisti savo gyvenimą iš
pagrindų. Ir ši citata – tikrai ne vienintelė, kuri įkvėps bandyti, siekti,
kristi, stotis, mažiau galvoti, daugiau jausti, nešvaistyti laiko veltui, mėgautis
akimirkos grožiu, būti ČIA IR DABAR. „Nemąstyk, tiesiog gyvenk. Juk tokia ir
yra gyvenimo esmė. Visada tokia buvo – jei tik būtų užtekę drąsos tai suvokti“.
Šį kūrinį geriausiai tiktų apibūdinti kaip knygą - įkvėpimo šaltinį,
priverčiantį apmąstyti savo būtį ir pasisemti gyvenimiškos išminties.
„Hitą“ rekomenduoju visiems, kam patinka
distopinės, paaugliškos, veiksmo ir įtampos nestokojančios knygos. Svarbu
paminėti tai, kad šis kūrinys priklauso serijai „Beveik suaugę“, todėl jį
patartina skaityti nuo 15 ar 16 metų. Susidomėjusiems linkiu daug smagių akimirkų
su šia knyga rankose!
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą