 |
| Jenny Downham |
Pirmą kartą knyga „Kol dar gyva“
į mano akiratį pateko atsitiktinai užėjus į knygyną, dar 2012-aisiais, kai ji
buvo ką tik išleista. Pamenu, labai susidomėjau ir ilgokai varčiau,
tačiau taip ir neprisiruošiau skaityti. Ir
štai prieš kelias savaites (po trejų metų pertraukos!) naršydama internete atradau
Jenny Downham kūrinį iš naujo. Ilgai nelaukusi paėmiau jį į rankas ir nepasigailėjau
- šis romanas toks įtraukiantis ir įsimintinas, kad ne tik išspaudė ašarą, bet
ir iki šiol niekaip neišeina iš galvos. Tikiu, kad liūdna, empatiška, labai
tikroviška ir nuoširdi pagrindinės kūrinio veikėjos Tesos istorija patiktų ir
daugeliui Jūsų, todėl šiandien kviečiu su šia knyga susipažinti išsamiau.
Jenny Downham gimė 1964 m. Didžiojoje
Britanijoje ir prieš pradėdama rašytojos karjerą dirbo aktore. Vos tik pasirodžiusi pirmoji jos knyga „Kol dar gyva“ iškart atsidūrė knygynų topų
viršūnėse bei sulaukė itin palankių kritikų įvertinimų. Šis romanas susižėrė
nemažai prestižinių apdovanojimų, o 2012 metais visus jo gerbėjus pradžiugino
pagal šį kūrinį pastatytas filmas, kuriame pagrindinius vaidmenis atliko Dakota
Fanning ir Jeremy Irvine. 2010 metais buvo išleista antroji Jenny Downham knyga
„You against me“ („Tu prieš mane“), o šiuo metu žymi autorė gyvena Londone,
augina du sūnus ir rašo trečiąjį romaną.
Pagrindinė knygos „Kol dar gyva“
veikėja šešiolikmetė Tesa Skot jau ketvirti metai serga ūmia
limfoblastine leukemija - limfocitų vėžiu.
Mergina žino, kad po keleto mėnesių ji
bus priversta palikti šį pasaulį, todėl nieko nebelaukia ir sudaro sąrašą
- dešimt dalykų, kuriuos norėtų nuveikti prieš mirtį. Lydima savo geriausios
draugės Zojos, Tesa tvirtai laikosi
įsikabinusi minties, kad nebeturi ko prarasti, todėl ima elgtis neapgalvotai ir
per daug rizikingai. Tačiau
neilgai trukus ji suvokia, kad gauti tai, ko nori, ne taip lengva, o kartais
svarbesni tampa dalykai, iš kurių mažiausiai tikėjaisi. Taip į merginos širdį
pasibeldžia pirmoji meilė, leidžianti merginai pasijusti kaip niekada gyvai...
 |
| Knygos viršelis |
Šiam
kūriniui stiprumo, emocionalumo ir dramatiškumo suteikia tai, kad romanas yra parašytas
pirmuoju asmeniu. Jenny Downham iškart įspraudžia menkai nutuokiantį skaitytoją
į nepagydomai sergančios šešiolikmetės kūną ir priverčia į gyvenimą pažvelgti jos
akimis. Paauglė, nenorinti pripažinti savo silpnumo, trykšte trykšta noru
gyventi ir tas jos begalinis noras kelia įvairiausius jausmus – gailestį,
liūdesį, neapykantą ligai, nerimą, kad Tesai neužteks laiko įgyvendinti savo
sumanymų, ir viltį, kad galbūt įvyks stebuklas ir kūrinio herojė liks
gyva, nors tai, deja, yra neįmanoma... Tikriausiai nuspėjate, kad knygos
pabaiga toli gražu ne iš linksmųjų, todėl,
jei skaitysite romaną, rekomenduoju iškart pasiruošti servetėlių ašarų upeliams valyti – patikėkit manimi,
ašaros riedės nesustodamos.
Šioje knygoje didelį vaidmenį atlieka ir
pasakojimą praturtina antraplaniai veikėjai: Tesos tėtis, broliukas, mama,
geriausia draugė Zoja bei mylimasis Adomas. Jų tarpusavio santykiai man priminė
„Amerikietiškų kalnelių“ atrakcioną, nes juose būta ir pakilimų, ir nuosmukių – kūrinio herojai tai suartėdavo
vieni su kitais, tai vėl nutoldavo. Pati Tesa tikrai nebuvo itin simpatinga
veikėja – ji neretai atšiauriai elgėsi su artimaisiais, skaudindavo juos
stumdama nuo savęs, nevertino jų meilės bei rūpestingumo, tačiau tai buvo
suprantama – juk negali žinoti, kaip pats elgtumeisi būdamas jos vietoje,
galbūt tiesiog trokštum likti vienas ir atsiriboti nuo viso likusio pasaulio. „Žmonės
galvoja, kad sirgdamas tampi bebaimis ir drąsus, toli gražu. Daugiausia laiko
jaučiuosi, tarsi būčiau persekiojama psichopato, tarsi mane bet kada galėtų
nušauti.“, - atviravo ji Adomui, su kuriuo praleido paskutines gražiausias savo
gyvenimo akimirkas.
 |
| Angliškas viršelis |
Pasmerkta jaunuolių meilė
tikriausiai ne vienam skaitytojui suvirpino širdį. Sunku įsivaizduoti, kokį
stiprų emocinį skausmą ir širdgėlą teko išgyventi Adomui ir kaip turėjo jaustis
Tesa, žinodama, kad turės palikti mylimą žmogų. Man labai įstrigo ta kūrinio
vieta, kai mergina pareiškė, kad dešimties sąrašo dalykų jai nebepakanka ir ji nori
kur kas daugiau. „Nesilioviau kalbėjusi. Pavasario. Narcizų ir tulpių.
Plaukioti po tykiu, žydru vakaro dangumi. Ilgos kelionės traukiniu, povo,
aitvaro. Dar vienos vasaros.“, - vardijo ji Adomui. O vaikinas jau kitą dieną
ėmė pildyti mylimosios troškimus – nupirko bilietus į zoologijos sodą, į
kambarį atnešė vazą narcizų ir pareiškė: „Pavasaris“, nusivežė Tesą į šildomą
lauko baseiną ir visaip kitaip skaidrino merginai dieną. Daugiau nei nuostabu,
tiesa?
Jenny Downham parašyta istorija
privertė mane plačiai atmerkti akis, įvertinti mažas kasdienos smulkmenas, iš kurių
susideda gyvenimas, ir suvokti, koks jis trapus, kaip reikia branginti
kiekvieną lekiančią akimirką. Nors Tesa, kalbant jos pačios žodžiais, jau
niekada nebegrįš į mokyklą, niekada neišgarsės ir nepaliks nieko vertinga,
niekada neįstos į universitetą ir nedirbs, nepamatys, kaip užaugs jos brolis,
nekeliaus, neuždirbs pinigų, nevairuos, neįsimylės, neišsikraustys iš namų ir
nenusipirks namo, mes visa tai vis dar galime padaryti ir padarysime, jei tik
nepristigsime ryžto, tikėjimo, įkvėpimo ir drąsos. „Knyga kalba apie mirtį, bet
kartu yra giesmė gyvenimui.“, - taip Jenny Downham šedevrą apibūdino Irish Times.
Trumpai, drūtai ir tiesiai į dešimtuką - nebėra ką ir pridurti!
 | ||
| Angliškas viršelis |
Knygą „Kol dar gyva“
rekomenduoju tiems, kas mėgsta realistinę literatūrą (ši istorija tikrai paliks
įspūdį visiems Johno Greeno bestselerio „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“
gerbėjams), taip pat tiems, kas nebejaučia gyvenimo džiaugsmo ar nori
jautrios, sugraudinančios knygos, priverčiančios nubraukti ašarą. Beje, perskaitę
kūrinį būtinai pažiūrėkite jo ekranizaciją - filmą „Dabar yra gerai“. Nors jo
aktoriai neatitiko mano vaizduotėje susikurtų herojų paveikslų, skyrusi jam
savo laiko nesigailiu ir rekomenduoju Jums padaryti tą patį.
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą