Leigh Bardugo „Šešėlis ir kaulas“

Leigh Bardugo

 Ieškote stebinančios, įtraukiančios, iki paskutinio puslapio nepaleidžiančios fantastinės knygos? Pataikėte kaip tik ten, kur reikia, – Leigh Bardugo bestseleris „Šešėlis ir kaulas“ sužadins ir fantaziją, ir jausmus.

 Grišų trilogijos autorė gimė Jeruzalėje, užaugo Los Andžele, o šiuo metu gyvena Holivude. Paklausta, kaip kilo mintis parašyti knygą „Šešėlis ir kaulas“, ji teigia kėlusi klausimą: kas, jei tamsa būtų ne metafora, o reali vieta? Kas, jei joje sėlinantys monstrai būtų tikri ir kur kas baisesni už tai, ką dažnas įsivaizduoja slepiantis po lova ar už drabužinės durų? Tokios ne itin jaukios mintys ilgainiui išsirutuliojo į romaną, kurio baugiame, tačiau be proto intriguojančiame pasaulyje tamsa įgijo Šešėlio kanjono – ruožo, knibždėte knibždančio volkrų (aklų, aštriadančių, sparnuotų padarų, mintančių žmonėmis) – pavidalą.

Knygos viršelis

 Visgi Šešėlio kanjonas nėra vienintelė dėmesio verta kūrinio veiksmo erdvė. Unikalus visas romano pasaulis, įkvėptas ne praeitų šimtmečių Anglijos ar Prancūzijos, kaip, pastebėjau, tapo populiaru tarp fantastų, bet caro laikų Rusijos dvasios. Autorė neslepia, jog rašydama knygą susitelkė į istoriją, kultūrą ir folklorą: užrašuose žymėjosi, kuo mito valstiečiai, kuo ponai, kokios tuo laikmečiu buvo dainuojamos dainos ir kokie iš lūpų į lūpas sklido prietarai. Todėl skaitydami kūrinį aptiksite nemažai slavų kultūros elementų: pradedant patiekalais, apranga, baigiant kartkartėmis įterpiamais rusiškais bei mongoliškais žodžiais. Išskirtiniai net romano herojų vardai: protagonistė yra Alina Starkova, šalutiniai veikėjai – Ivanas, Fiodoras, Malas, Ženia, Marija, Nadia ir kiti. Toks, sakyčiau, gan neįprastas autorės pasirinkimas sulaukė teigiamo atgarsio – mums, lietuviams, minėta aplinka kiek artimesnė, o štai Jungtinių Amerikos Valstijų ar Pietų Europos gyventojams ji turėjo būti itin šviežio oro gūsis skaitinių padangėje. 

 Be abejonės, veiksmo erdvei išskirtumo teikia ne tik slavų kultūros elementai – kaip ir dera fantastinio žanro literatūrai, romane „Šešėlis ir kaulas“ neapsieita be magijos. Tik galiomis Leigh Bardugo kūrinyje pasižymi ne kokie nors burtininkai ar fėjos – magiškąjį elitą sudaro grišos, antrosios armijos kariai, vadovaujamos Darklingo. Talentingos iš prigimties, vienos geba reguliuoti oro slėgį, iškviesti vėją, kitos – gydyti žaizdas, trečios – susprogdinti širdį krūtinėje. Pagal gebėjimus jos skirstomos į tris stambias grupes – korporalkus, eterealkus ir materialkus, – kurių pavadinimai, tenka pripažinti, iš pradžių kiek trikdė ir maišėsi, tačiau veiksmo tempui įgavus pagreitį informacija kaipmat susidėliojo į vietas. Įdomu ir tai, kad autorė pamėgino pagrįsti magiją racionaliais mokslo dėsniais, tad knygą „lukštenti" tikrai patiks fantastikos gerbėjams.

Angliškas viršelis

 Aplodismentų vertos ir spalvingos, ryškios, turtingos veikėjų asmenybės. Štai, pavyzdžiui, Alina, iš kurios pozicijos romane pasakojama pirmuoju asmeniu, vaizduojama kaip liesa, nervinga, trapi, niekuo neišsiskirianti mergina, tačiau, kai reikia, gebanti suimti save į nagą, neretai nustebinanti kandumu. Sąmoningai vengiu atskleisti siužeto detales, bet visgi užsiminsiu tiek, kiek pateikta anotacijoje, – po vieno įvykio Alinoje prabunda slypėjusios galios (tokios ypatingos ir retos, kad gali išlaisvinti visą šalį), todėl ji prievarta išplėšiama iš sau įprastos aplinkos ir nugabenama į Mažuosius rūmus mokytis magijos subtilybių. Taip pabėgėlė iš bevardžio kaimo, linkusi apibūdinti save kaip nieką, iš žemiausio visuomenės sluoksnio netikėtai pakyla į hierarchijos laiptų viršūnę – tampa galingiausia griša po Darklingo. Nepaisant tik ką atrastų gebėjimų, ji išlieka savimi, todėl yra realistiška veikėja, su kuria, bent jau man, pavyko susitapatinti nuo pirmųjų puslapių.

 Kalbant apie kitus kūrinio herojus, būtų nuodėmė neišskirti Malo ir Darklingo – vaikinų, su kuriais, turbūt ir patys nutuokiate, Aliną sieja tam tikri ryšiai. Malas yra protagonistės vaikystės draugas, kaip ir Alina, našlaitis, jam mergina jaučia trauką, kuri, deja, yra vienpusė. Tuo tarpu Darklingas atstovauja kitą – paslaptingo, pavojingo, juodbruvio vaikino – prototipą (aistrų pakurstymui užsiminsiu, jog šiam veikėjui simpatizuoja diduma skaitytojų). Gal intriga ir skamba banalokai, tačiau meilės trikampis kūrinyje beveik neužmezgamas. Apskritai romantinė linija, nors ir ryškoka, nėra pagrindinė – ją atsveria pavojai, intrigos, magija, grėsmė, todėl raukytis nuo perdėto sentimentalumo ir nuvalkiotų klišių, patikinu, neteks.

Vokiškas viršelis

 Lyg būtų maža, prie patikusių dalykų išskirčiau ir veiksmo tempą, kuris, mano nuomone, buvo gerai subalansuotas - sulėtėjo tik tuomet, kai Alina, atvykusi į Mažuosius rūmus, ėmė mokytis valdyti savo jėgą. Šiam mokymosi periodui buvo skirta didžioji knygos dalis ir būtent tada, kai galvoje ėmė spengti mintis, jog norisi kažko naujo, įvyko trokštasis siužeto vingis, sakyčiau, net pranokęs lūkesčius. Numanau, kad tęsinyje veiksmo tempas bus dar spartesnis, įvykiai vyte vys vienas kitą, tad jau laukiu nesulaukiu, kada galėsiu paimti jį į rankas (antroji grišų trilogijos dalis turėtų pasirodyti rudenį).

 Reziumė, neapsakomai džiaugiuosi, jog leidykla „Aukso pieva“ nusprendė leisti šią ypatingą knygų seriją, o Leigh Bardugo debiutą rekomenduoju visiems fantastinės literatūros gerbėjams. Raginu greičiau skaityti ir kartu laukti tęsinių!