Neskaičiusiems
knygų „Moksliukė“,
„Netikėlis
modelis“ ir „Tobulas gyvenimas", skaityti šio aprašymo
nepatartina!
Holly Smale |
Jei esate „Moksliukės“
serijos gerbėjai, tikriausiai neverta aušinti burnos pasakojant, kuo išskirtinė
Holly Smale kūryba ir ko gi galima tikėtis iš jos knygų. Formulė paprasta - dar
viena serijos dalis – dar daugiau nuosmukių bei pakilimų viso pasaulio skaitytojų
numylėtos Harietos gyvenime. Moksliukiški faktai, šmaikštus pasakojimo tonas ir
rimtos, kiekvienam paaugliui gerai pažįstamos problemos – jei pamėgote
ankstesniuosius romanus, tikrai neatsispirsite ir šiam.
Harietos Maners ir vėl laukia
nemenkas iššūkis – porą savaičių pagyvenus Jungtinėse Amerikos Valstijose ir
praleidus mokslo metų pradžią, jai teks pavėluotai integruotis naujoje
aplinkoje (užbėgus už akių pridursiu, jog verčiant romaną, matyt, įsivėlė
klaida: protagonistė – ne šeštokė, o vadinamoji sixth-form studentė, t.y. prieš
teikdama paraišką į universitetą du metus dalykus mokysis A lygiu (pradės šešiolikos,
kursą baigs sulaukusi aštuoniolikos)). Taigi Harieta, vienuolika metų nuo savo
daiktų trynusi užgauliojimus bei jautusis atskirtąja, dabar turės progą viską
pradėti nuo pradžių. Tik klausimas, ar šįkart bus kitaip, lieka atviras – herojės
gyvenime įvykiai dažnai klostosi ne pagal planą…
Knygos viršelis |
Galiu pasakyti, jog Holly
Smale išties turi parako nustebinti – ketvirtoje serijos dalyje Harietą
išvysite visai kitokiu amplua nei įprastai. Įvykiams pakrypus netikėta linkme, jos
įvaizdis pakis ne tik Jūsų, ją supančių aplinkinių, bet ir pačios kūrinio
veikėjos akyse. Stebėti, kaip Harietai sekasi dorotis su netikėtai užgriuvusia
populiarumo banga, ir juokinga, ir tam tikru atžvilgiu skaudu, bet svarbiausia,
jog iš viso to galima daug ko pasimokyti – ne viskas auksas, kas auksu žiba, o
netikri draugai panašūs į šešėlius - kartu būna tik saulėtomis dienomis…
Nuosekliai skaitydama „Moksliukės“
seriją atkreipiau dėmesį, jog kiekvienoje dalyje Harieta išmoksta bent vieną
svarbią pamoką ir kaskart tampa brandesnė
asmenybė. Ji jau nebe ta mergaitė, kuri siekdama išvengti problemų slėpdavosi
po stalu – Harieta kuo toliau, tuo labiau įgyja ryžto, drąsos, pasitikėjimo
savo jėgomis ir tai žavi, nes kartu su pagrindine veikėja auga ir skaitytojas.
Turint omeny tai, kad knyga veikiausiai orientuota į vienuolikos-šešiolikos
metų paaugles, joms geresnės rekomendacijos už šią seriją, matyt, negalėčiau
rasti – jei kada turėsiu dukrą, pasistengsiu, jog „Moksliukės” serija atsidurtų
jos skaitinių lentynoje.
Prancūziškas viršelis |
Savaime suprantama, „Kas
auksu žiba” nebūtų Geek Girl knyga be nuotykių mados pasaulyje – Harieta,
pabuvojusi Rusijoje, Japonijoje ir Niujorke, šį kartą gauna neįtikėtiną
pasiūlymą filmuotis šiaurės vakarų Afrikoje, Maroke. Be devynių galybių
nesėkmių ir nesusipratimų, lydinčių ją kelionės metu, skaityti apie įspūdingą
kraštovaizdį ir potyrius, kaip visada, buvo vienas malonumas – net gaila, kad
šis epizodas nebuvo akcentuotas daugiau.
Na, o kalbant apie
romantiką, jos, daugumos nusivylimui, bus ne per daugiausia. Niko trūko ir
tikrai nežinia, ar šių veikėjų keliams dar bus lemta susikirsti. Juo labiau,
kad, mano manymu, horizonte pasirodė naujas ir net, sakyčiau, labai tikėtinas
meilės objektas. Visgi prognozuoti, kaip viskas klostysis, sunku – geriau jau
luktelėkime, ką pateiks tęsinys.
Viską apibendrinus,
romaną „Kas auksu žiba” laikau vienu geriausių Geek Girl serijoje. Čiupkite jį
tada, kai norėsis lengvo, šmaikštaus, pamokančio, bet nebanalaus skaitinio –
jis Jums neabejotinai suteiks porą įdomiai praleistų skaitymo valandų.
Kada bus 5 dalissss???
AtsakytiPanaikinti