Rick Yancey „Penktoji banga”

Rick Yancey

 Rick Yancey „Penktoji banga“ yra pirmoji mano perskaityta knyga šiais metais, todėl labai smalsu, ar 2015-ųjų eigoje pavyks atrasti kūrinį, pranoksiantį šią daugybę įspūdžių palikusią istoriją. Ji mane įtraukė nuo pat pirmo puslapio ir taip suintrigavo, kad kelis vakarus iš eilės teko aukoti brangų miegą, o mokykloje spirgėti noru kuo greičiau grįžti namo ir sužinoti, kas įvyks toliau, kaip gi klostysis knygos veikėjų likimai. Nuotaikinga ir tuo pačiu metu šiurpi, kupina veiksmo, paslapčių ir net šiek tiek romantikos, „Penktoji banga“ užėmė garbingą vietą mano geriausių skaitytų knygų sąraše. Esu šimtu procentu užtikrinta, kad ateity dar kartą perskaitysiu šią knygą ir labai tikiuosi, kad ja sudominsiu ir Jus.

  Šiame kūrinyje pasakojama apie mūsų planetą ištikusią ateivių invaziją - nekviesti galaktikos svečiai atvyko užkariauti Žemės ir sunaikinti visus pasaulio žmones. Tam tikslui jie sukūrė bangas. Per pirmąją dingo elektra. Per antrąją buvo paleista kruša, kuri sukėlė cunamius, pražudžiusius daugiau nei 40 % žmonijos. Trečiosios bangos metu ateiviai paskleidė virusą, kuris nusinešė net devyniasdešimt septynis procentus išgyvenusiųjų gyvybių, o po ketvirtosios tapo nebeįmanoma pasitikėti žmonėmis. Pagrindinė veikėja šešiolikmetė Kesė – viena iš nedaugelio išlikusiųjų. Praradusi tėvus ir savo įprastą gyvenimą, mergina vienui viena jau kurį laiką slapstosi miške ir neatmeta galimybės, kad yra paskutinis gyvas Žemėje likęs žmogus. Nuo visiško palūžimo ją sulaiko tik turimas ginklas ir penkiamečiui broliui duotas pažadas. Semas geltonu mokykliniu autobusiuku buvo atskirtas nuo sesers ir išvežtas į vietą, kur, pasak atvykusių kareivių, jam būsią saugu ir negrės net menkiausias pavojus. Pagaliau supratusi, kad tūnojimas miške nepadės ištęsėti duoto pažado, Kesė spjauna į savo saugumą ir iškeliauja ieškoti broliuko. Neilgai trukus jos kelyje pasipainioja Evanas, žavus nepažįstamasis, ir priverčia merginą sulaužyti nusistatytas išgyvenimo  taisykles…

Knygos viršelis

 Knygos pradžioje Kesė atsigręžia į praeitį ir atmintyje iš naujo išgyvena ateivių invaziją, su nostalgija prisimena ankstesnįjį gyvenimą, kai didžiausios jos bėdos buvo mažytės strazdanos ant nosies bei nesutramdomi garbanoti plaukai. Tiesa, dar ir dailus vaikinas, matantis ją kiekvieną dieną, nė nenutuokdamas, kad ji egzistuoja. „Vienintelis Beno trūkumas buvo jo ūgis: jis buvo penkiolika centimetrų už mane aukštesnis. Na, dabar jis jau turi du trūkumus: ūgį ir tai, kad miręs.” – atvirauja Kesė. Ir vis dėlto, mergina apsiriko – Benas Parišas vis dar gyvas ir, negana to, atlieka vieno iš kūrinio pasakotojų rolę. Rick Yancey „Penktosios bangos“ kūrinio veiksmą papasakojo ne tik iš Kesės, bet ir Beno, Semo bei Evano perspektyvos. Toks įdomus rašytojo pasirinkimas leido plačiau susipažinti su postapokaliptiniu pasauliu ir virtualiai pabuvoti net keliose jo vietose, sužinoti, kaip ten klostosi įvykiai ir, svarbiausia, išsiaiškinti, kur buvo nuvežtas Kesės broliukas. 

 Skaitant šią knygą nuobodžiauti nebuvo kada. Kiekviena scena, kiekvienas siužeto vingis buvo kupinas paslapties, nežinios bei įtarumo. Pakurstytas smalsumas tiesiogine to žodžio prasme mane privertė įbesti nosį į knygą ir visiškai atsiriboti nuo supančios aplinkos – tik akimis greitai bėgti per eilutes ir šviesos greičiu versti puslapius. Knygos veikėjai, ypač Kesė, kūriniui taip pat suteikė realybės jausmo, įtikinamumo. Rick Yancey pasistengė, kad jos panika, paranoja, baimė, nepasitikėjimas ir desperatiškumas lietųsi per kraštus ir tokiu būdu išgyventos emocijos būtų perteikiamos skaitytojams. Dėl to skaitant šią knygą lengva pasitelkti vaizduotę ir viską ryškiai įsivaizduoti.

Angliškas viršelis

 Tikra nuodėmė nepaminėti ir autoriaus rašymo stiliaus, kuris yra tiesiog nepakartojamas! Skaitant knygą susidarė įspūdis, jog Rick Yancey apgalvojo kiekvieną žodį ir nei vieno neiššvaistė veltui. Glaustai, taikliai ir aiškiai, neretai ironijos arba gero humoro kupinos mintys nuolat stebino ir vertė žavėtis autoriaus pasirinkta sakinio struktūra. Būtų be galo įdomu jas palyginti su originalu, nes lietuviškas vertimas, kaip jau sakiau, tikrai vertas aukščiausio lygio pagyrų.

 Šį romaną galėčiau palyginti net su keliomis knygomis - „Angelų įsiveržimu”, „Sieloneše” ir „Bado žaidynėmis”. Tiesa, su Suzanne Collins parašyta trilogija yra lyginama gan nemažai kūrinių, bet, mano nuomone, „Penktoji banga” turi daugiausiai jai būdingų bruožų. Taigi, jei skaitėte bent vieną iš šių trijų išvardintų knygų ir ji jums patiko, siūlau pamėginti pažinti ir Rick Yancey kūrinio skonį.