 |
| Leigh Bardugo |
Nuo to laiko, kai perskaičiau pirmąją šios
trilogijos dalį, prabėgo metai. Nuo tada, kai tęsinys atsidūrė mano knygų
lentynoje, – beveik pusmetis. Bet visgi džiaugiuosi, kad prisiruošiau skaityti
tik dabar – nusigraužčiau nagus, jei finalo tektų laukti ilgėliau (beje,
istorijos pabaigą sužinosime dar šiemet!).
Romano veiksmas prasideda praėjus dviem
savaitėms po pirmosios dalies įvykių. Kirtę Tikrąją jūrą, Alina ir Malas
apsistoja Koftone ir norėdami pasijusti saugūs ketina traukti į gūdų užkampį
šalies pasienyje. Tačiau jų planus kone iškart (svarbių detalių, kaip ir
visada, neatskleidžiu – tai nutinka jau pirmuose puslapiuose) sujaukia pėdsakus
suuodęs Darklingas. Lyg to būtų maža, jis pasirodo keleriopai sustiprėjęs – nuo
šiol Ravkos valdovui paklūsta ne tik tamsa, bet ir šešėliai. Dar daugiau pavojų
ir dar daugiau intrigų – skaitant nuobodžiauti tikrai nebus kada!
 |
| Knygos viršelis |
Prisipažinsiu, tikrai nesitikėjau, kad „Šturmo
ir audros“ įvykiai įsisiūbuos taip greit – maniau, Darklingas geriausiu atveju
pasirodys antrajame knygos trečdalyje, o pirmasis bus išnaudotas romantinės
įtampos, galbūt dar Alinos galios stiprėjimo vystymui. Tačiau, kaip jau
minėjau, autorė nieko nelaukusi griebė jautį už ragų, ir tai pasiteisino su
kaupu. Kaipmat ėmė tvyroti slogi bejėgiškumo nuojauta ir tapo įdomu, kokį
sprendimą, įmesti į padėtį be išeities, sugebės atrasti Alina bei Malas. Ir
nors intensyvus veiksmo tempas laikui bėgant sulėtėjo, intriga ne tik kad
nepradingo, ji dar ir išaugo – Leigh Bardugo tiesiog meistriškai prikausto
dėmesį.
Naujos užduotys, nauji konfliktai, nauji
iššūkiai, reikalaujantys ir fizinių, ir mentalinių pastangų... Ne,
tai dar ne viskas – reikia nepamiršti ir naujų veikėjų! Autorė pristatė
keletą ryškių asmenybių, kurių vieną netgi įvėlė į romantikos trikampį (gal jau
reikėtų sakyti keturkampį?). Kas, kaip, kodėl, neatskleisiu, bus įdomu
išsiaiškinti patiems, bet užsiminsiu, kad šio veikėjo humoro jausmas ne tik
praskaidrins nuotaiką, bet, tikėtina, privers ir keliskart nusikvatoti.
Pagirtina ir tai, jog Leigh Bardugo nepamiršo atsargumo jausmo – net ir
smagiausiais akimirksniais Alinos neapleido pavojaus, baimės nuojauta. Ji suvokė
negalinti niekuo, absoliučiai ničniekuo pasitikėti, nes grišų pasaulyje kiekvienas
gali būti išdavikas.
 |
| Vokiškas viršelis |
Rodos, minėjau tai anksčiau, bet pasikartosiu
– ši serija mane žavi tuo, kad joje per daug neišryškintas romantikos aspektas.
Nesakau, kad jis neįdomus ar neintriguoja, paprasčiausiai autorė sukūrė tokį
įdomų pasaulį, kad būtų nuodėmė užgožti jį dominuojančia meile. Taip, šioje
knygoje gan daug santykių aiškinimosi, kai kas netgi atsiskleista visai kitomis
spalvomis ir dėl to kelia klausimų, bet, mano nuomone, tam nebuvo leista tapti
esminiu akcentu. Čia ir strateguojama, ir įsigilinama į save, ir plečiamos
magijos ribos, vienu žodžiu, knyga, kaip ir visa serija, turtinga įvairiais
atžvilgiais – joje yra visko po truputį, todėl ji patikti turėtų įvairesnių
žanrų, ne tik maginės fantastikos ar YA gerbėjams.
Dar vienas privalumas (nors, jei norit matyti
Aliną ir Malą kartu, ir trūkumas...) – šie veikėjai ženkliai keičiasi, o
besikeisdami, deja, tolsta. Mergina ima trokšti vis daugiau galios,
vaikinas tampa nostalgiškas ir atšiaurokas. Romane nemažai dvejonių, bandymo
susivokti savyje ir tikrai neaišku, kur šitie apmąstymai nuves. Dėl to įdomu,
ką pateiks finalas – juk vienoje vietoje veikiausiai atsidurs visut visi
– ir mylimi, ir nemylimi – veikėjai. Atrodo, bet kas gali padaryti
bet ką. Nė nenumanau, ko tikėtis, bet labai tikiuosi vieno – laukimas
pasiteisins.
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą