Stephanie Perkins „Ana ir prancūziškas bučinys”

Stephanie Perkins

 Romantinė knyga – tiesiog privalomas mano ilgų ir šiltų vasaros vakarų atributas. Nuojauta kuždėjo, jog Stephanie Perkins romaną „Ana ir prancūziškas bučinys” karštymečiu „suvalgysiu“ net pasičepsėdama, todėl jo skaitymą, siekdama patirti kuo didesnį malonumą, atidėliojau nuo pat pavasario pradžios. Kūrinį į savo paplūdimio krepšį įsimečiau belėkdama atostogauti prie mūsų, lietuvių, numylėtos Baltijos jūros ir kepinant saulutei pagaliau pasinėriau į svaiginantį romantikos pasaulį. Galiu nuoširdžiai pasakyti, jog šitiek laukti buvo verta - „Ana ir prancūziškas bučinys”, mano nuomone, yra viena iš labiausiai vasaros sezono nuotaiką atitinkančių knygų. Tad jei dar neskaitėte, greit brūkštelkite Stephanie Perkins romano pavadinimą į savo vasaros „must read“ sąrašą – neturėtumėte nusivilti!

 Pagrindinė šios knygos veikėja Ana Olifant prieš keletą mėnesių net nebūtų pagalvojusi,  jog  ji paskutinius savo mokslo metus galėtų praleisti kur nors kitur, o ne gimtosiose Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau jos tėvas nusprendžia, kad mokymasis užsienyje dukrai bus gera patirtis, todėl merginai nelieka nieko kito kaip tik atsisveikinti su nuostabiu darbu kino bei pramogų centre, atsibučiuoti su geriausia drauge Bridžita, septynmečiu broliuku, simpatiškuoju bendradarbiu Tofu ir skaudančia širdimi vieneriems metams išsikraustyti į amerikiečių internatinę mokyklą, esančią už 7000 km nuo gimtinės – apsistoti meilės miestu tituluojamame Paryžiuje. Viena kaip pirštas, nemokėdama nei prancūzų kalbos, nei turėdama žinių apie mados pasaulio meką, mergina, laimei, greitai susidraugauja su kaimynystėje gyvenančia Meredite ir yra priimama į jos draugų - Džošo, Rašmi ir gražuolio Etjeno Senklero - būrį. Pastarajam protingam, žaviam vaikinukui Ana netrunka pajusti simpatiją, tačiau jis, pasirodo, turi merginą, o Anos širdis juk taipogi užimta. Tačiau likimo keliai – nenuspėjami ir niekada negali žinoti, kokia kryptimi ims pūsti gyvenimo vėjai...

Knygos viršelis

 Mados meka, meilės, šviesos, vyno miestas, literatų rojus, bohemiška įsimylėjėlių tvirtovė, meno ir laisvės simbolis – regis, kad ir kaip pavadinsi Paryžių, taip jo nepagadinsi. Prancūzijos sostinė yra svarus argumentas, kodėl verta į rankas paimti šią knygą. Stephanie Perkins į savo pasakojimą įpynė daugybę paryžietiškos aplinkos fragmentų – įnikę skaityti istoriją, turėsite galimybę virtualiai aplankyti nemažai istorinę ir architektūrinę reikšmę turinčių objektų, tokių kaip Šv. Etjeno katedra, Sitės sala, laikoma Paryžiaus miesto širdimi (visi jo atstumai yra matuojama būtent nuo šios salos vidurio), Dievo Motinos katedra bei pajusti paryžietišką dvasią kartu su Ana besilankant jaukiuose mažyčiuose kino teatruose ir ragaujant dieviško skonio crêpe. Skaitant knygą, nė neabejoju, Jums kils noras tučtuojau nusipirkti lėktuvo bilietus ir nieko nelaukus šiaušti į romantiškiausią pasaulio miestą, kur galbūt netgi pavyktų susitikti su savuoju Etjenu Senkleru...

 Privalu paminėti ir tai, jog nei vienas šio kūrinio veikėjas nėra sukurtas naudojantis stereotipais – rašytoja visiems herojams suteikė tokių charakterio savybių, kurios pavertė juos tikrų tikriausiomis asmenybėmis. Pavyzdžiui, Ana yra įstrigusi įprastoje - nervingoje ir keistoje - būsenoje, nemėgsta linksmintis vakarėliuose (vakarus mieliau leidžia namie su knyga rankose, žiūri mėgstamus filmus ar ruošia namų darbus), yra itin uoli pedantė, svajoja studijuoti kino teoriją, taigi anaiptol nėra porcelianinė lėlytė – veikiau priešingai, savo prioritetų besilaikanti, žodžio kišenėje neieškanti mergina. Apie kitus herojus galima pasakyti lygiai tą patį – sportiškoji Mereditė, menišką gyslelę turintis Džošas, jo egzotiškoji panelė Rašmi ir, žinoma, žavusis Etjenas Senkleras yra skirtingi ir savitai įdomūs. Be to, autorė nesistengė sukurti tobulų veikėjų – ji netgi specialiai pabrėžė jų trūkumus – siužeto eigoje vis akcentuojamas žemas Etjeno ūgis ir tarp priekinių Anos dantų besipuikuojantis razinos dydžio tarpas. Šios bei kitos, nors ir smulkmenos, visgi suteikė knygai išskirtinio žavesio ir, tikiu, pamalonino ne vieno skaitytojo savimeilę.

Angliškas viršelis

 Be puikiai atskleistų veikėjų portretų, man didelį įspūdį paliko knygos puslapiuose tvyrantis įsimylėjimo jausmas. Stephanie Perkins, kurpdama Anos bei Etjeno santykius, neskubino įvykių ir taip subtiliai sukūrė romantišką įtampą, kad ši išsilaikė iki pat romano pabaigos. Pagrindinių kūrinio veikėjų draugystėje buvo visko - ir pykčių, ir gražių akimirkų, tačiau ištverti emocijų protrūkius jiems niekada nebuvo gana – nors ir Ana, ir Etjenas vienas kitam jautė didelę trauką, tapti pora jiedviem vis sukliudydavo aplinkybės bei įsipareigojimai. Be to, šviežiai iškepti įsimylėjėliai knygoje santykius aiškinosi ne tik vienas su kitu, bet ir su savo tėvais, broliais, seserimis, draugais, jų draugai vėlgi išgyveno įvairiausias paauglystės krizes, todėl knyga pulsuote pulsuoja jausmingumu.

 „Ana ir prancūziškas bučinys” taipogi yra puikus pavyzdys, kodėl prie nieko neverta prisirišti taip, kad paskui nebegebėtumei paleisti. Prieš išvykdama į Paryžių, Ana visaip mėgino perkalbėti savo tėvą – ir šaukė, ir prašė, ir maldavo, ir verkė, ko tiktai nedarė, nes niekaip negalėjo susitaikyti su mintimi, kad turės metus praleisti toli nuo artimųjų, apsigyventi kažkur už Atlanto vandenyno. O per Kalėdų atostogas grįžusi į gimtąsias Jungtines Amerikos Valstijas, ji jau pačią pirmą dieną suvokė, kad nori būti namie, nori sugrįžti į Paryžių. Taigi ši knyga skatina operatyviai reaguoti į permainas ir niekada nepaleisti pasitaikiusių galimybių – juk ne veltui sakoma, kad spontaniškumas leidžia mums realizuoti tai, ko mes iš tikrųjų norime...

Itališkas viršelis

 Apibendrindama galiu pasakyti, jog šis Stephanie Perkins romanas turi viską, ko reikia gerai paauglių knygai – jai netrūksta nei humoro, nei dramų, nei staigmenų, nei nesusipratimų, nei romantikos, o visa tai dar labiau pagardina žavingos paryžietiškos atmosferos užpilas. Tad jei ieškote svajonių, jaudulio, pirmosios meilės ir pirmųjų abejonių persunktos knygos, pasirinkdami „Aną ir prancūzišką bučinį” pataikysite tiesiai į dešimtuką. Smagaus skaitymo!