Gayle Forman „Jei pasilikčiau"

Gayle Forman

 Prisipažinsiu, kad skaitydama knygą verkiu labai retai (tokiems atvejams suskaičiuoti užtektų vienos rankos pirštų), bet šis neįtikėtinai liūdnas, gyvenimiškas romanas ėmė ir sugraudino iki ašarų. Skaitant vis piršosi mintis – o ką gi aš daryčiau, jeigu man, praradusiai viską, kas brangiausia, reikėtų rinktis tarp gyvenimo ir mirties? Ar pasiduočiau nevilčiai ir leisčiausi nunešama užplūdusios graudulio bangos, ar susiimčiau ir nuspręsčiau pasilikti? Ši be galo jautri istorija iš tiesų priverčia susimąstyti bei naujai pažvelgti į mus supančius žmones. Juk tiek daug kasdieniškų, įprastų dalykų lieka taip ir neįvertinti…

 Gayle Forman gimė 1970 m. birželio 5 dieną Amerikoje. Žymi rašytoja karjerą pradėjo Seventeen žurnale, kur rašė straipsnius jaunimui aktualiomis temomis, o vėliau tapo laisvai samdoma žurnaliste. 2002 m. Gayle Forman kartu savo vyru Niku apkeliavo aplink pasaulį. Kelionės metu autorė įgavo neįkainojamos patirties, kurią sutalpino kelionių knygoje. Po dvejų metų buvo išleistas ir antrasis jos kūrinys „Sisters in Sanity”, skirtas jaunimo auditorijai. Vis dėlto visišką šlovės viršūnę autorė pasiekė tik 2009-aisiais, kai į plačiąją rinką buvo paleista trečioji Gayle Forman knyga „Jei pasilikčiau“. Ši jautri istorija laimėjo daugybę apdovanojimų, o 2014 metų rugpjūčio 22 dieną įvyko pagal knygą pastatyto filmo premjera. Garsi amerikiečių kilmės autorė taip pat yra parašiusi kūrinio tęsinį „Where she went” („Kur ji nuėjo”), tačiau lietuviškos leidyklos šios knygos neplanuoja versti.

Knygos viršelis

 Pagrindinė „Jei pasilikčiau“ veikėja ir pasakotoja Mija – gabi septyniolikmetė, neįsivaizduojanti savo gyvenimo be muzikos. Vieną speiguotą rytą merginos šeima nusprendžia pasinaudoti netikėtu laisvadieniu ir susiruošia aplankyti seniai matytus bičiulius. Deja, niekas nenumanė, kad ši nekalta kelionė baigsis didžiule tragedija... Staiga į šeimos automobilį atominės bombos jėga rėžiasi keturių tonų pikapas ir po kurtinančio triukšmo Mija susivokia žiūrinti į savo sumaitotą kūną. Ji įgyja nematerialų pavidalą – negali nieko jausti, tačiau sugeba judėti ir regėti įvykius iš šalies. Merginai tenka su siaubu stebėti, kaip į plastikinį maišą paguldoma mama, kaip paklode apdengiamas tėtis, kaip jos pačios kūną medikai gabena į ligoninę… Pamažu Mija apsipranta su mintimi, kad jai suteikiamas šansas pasirinkti – pabusti iš komos ar ne. Ką nuspręs mergina – pasitraukti kartu su savo šeima ar susitaikyti su netektimi ir pasilikti?

 Ieškodama atsakymo į šį klausimą Mija ima leistis prisiminimų takais. Ji dar kartą išgyvena tai, kas svarbiausia jos gyvenime: smagius šeimos nutikimus, svajones, meilę - viską, ką ji turėjo, ir viską, ko ji vis dar gali netekti. Šie įsiskverbimai į merginos atmintį suteikia skaitytojams galimybę artimiau susipažinti su Mijos kasdienybe, jos aplinka, ją supančiais žmonėmis. Kuo ryškiau piešiami veikėjų paveikslai, tuo labiau sukrečia ir paveikia kūrinio pradžioje įvykęs nelaimingas atsitikimas, o pati avarija nejučia tampa tikra ir asmeniška. Darosi sunku suvokti, kad šių spalvingų, energingų ir taip Mijos mylimų žmonių paprasčiausiai nebėra.

Angliškas viršelis

 Šioje knygoje ypač didelį vaidmenį vaidina muzika. Mija yra tikra violončelės virtuozė,  jos vaikinas Adamas – sparčiai populiarėjančios roko grupės „Krintanti žvaigždė” lyderis, merginos tėtis – buvęs būgnininkas, net draugai, pas kuriuos lemtingąją dieną keliavo šeima, yra vieni iš mamos ir tėčio muzikinės jaunystės bičiulių. Visas kūrinys yra smelkte persmelktas muzika – ji papildo veikėjų charakterius, išryškina jų panašumus bei skirtumus, perteikia stipriąsias bei silpnąsias puses, suveda, išskiria, nulemia ir kitaip įtakoja veikėjų gyvenimus. Nors aš niekada negrojau nė vienu instrumentu ir apskritai ne itin domiuosi muzikos pasauliu, man buvo nesunku susitapatinti su veikėjais ir pajusti jų meilę tam, ką daro. Subtiliai, tačiau veiksmingai pasitelkdama muziką Gayle Forman suteikė kūriniui išskirtinio žavesio ir patrauklumo.

 Nors šios knygos siužetas ir nepasižymi ypatingu originalumu, viską atperka pasakojimo paprastumas bei nuoširdumas. „Jei pasilikčiau” yra labai lengvai skaitoma išminties ir įžvalgos kupina istorija, gebanti sušildyti net žvarbiausią širdį. Nuoširdžiai rekomenduoju susipažinti su Gayle Forman kūryba, o perskaičius knygą pažiūrėti ir filmą. Ganėtinai gilus, rimtas ir romantiškas jis puikiai tiks ramiam vakarui praleisti.