Ransom Riggs „Kiaurymių miestas“

 Neskaičiusiems knygos „Ypatingų vaikų namai”, skaityti šio aprašymo nepatartina!

Ransom Riggs

 Visame pasaulyje pripažintas Ransom Riggs debiutas „Ypatingų vaikų namai” sulaukė didelio populiarumo ir Lietuvos skaitytojų tarpe. Gerbėjų džiaugsmui, „Alma Littera“ išleido antrąją trilogijos dalį „Kiaurymių miestas“. Atsižvelgiant į tai, kad knygos „Ypatingų vaikų namai” aprašymas peržiūrų skaičiumi nurungė visas kitas šiame tinklaraštyje publikuotas recenzijas, neabejoju, jog šauni naujiena praskaidrino nuotaiką ir Jums. Aš, perskaičiusi šią knygą, jau trokštu tęsinio ir skubu dalintis savo įspūdžiais!

 Po kvapą gniaužiančių pirmosios dalies įvykių panelės Peregrinės ypatingų vaikų namai buvo subomborduoti ir laiko kilpa, daugybę metų saugojusi jos auklėtinius nuo negailestingo išorinio pasaulio, tapo nesaugi. Siekdami išgelbėti paukščio kūne įstrigusią direktorę, Džeikobas ir devyni ypatingieji leidžiasi į kelionę po 1940-ųjų pasaulį. Pavojingo žygio metu jie išgirsta kraupią žinią -  panelei Peregrinei laiko liko ne per daugiausia. Po dviejų dienų ji negrįžtamai praras savo žmogiškąją esybę ir liks paukščiu iki pat mirties. Jei taip nutiks, Džeikobas įstrigs praeityje ir, norėdamas grįžti į savo laiką, turės laukti metų metus. Negana to, padarams pagrobus visas ymbrynes išnyks laiko kilpos ir įvyks tikrų tikriausia katastrofa. Taigi panelės Peregrinės auklėtiniams nelieka nieko kito, kaip tik vykti į Londoną ir stengtis padaryti neįmanoma – rasti paskutinę išlikusią ymbrynę, vardu panelė Vren, ir išvaduoti nelaisvėn pakliuvusias, nežinia kur kalinamas ypatingųjų globėjas.

 Nutrūktgalvišką paauglių užmojį dar labiau apsunkina Antrasis pasaulinis karas, kurį Ransom Riggs vaizdžiai aprašė nusiaubtame Londone. Verkiančių vaikų evakuacija, gaudžiančios sirenos, perspėjančios apie būsimą oro antskrydį, išdaužyti langai, bombos sprogimų išrausti krateriai, pakelėse gulintys lavonai, sukūriuojančios dulkės, apsmilkę mūrai, apgriuvę skliautai, ore tvyranti mirties baimė – visa tai taip gyvai aprašyta, kad nejučia pasijunti Antrojo pasaulinio karo apsuptyje. Autentiškos, vintažinės nuotraukos, iliustruojančios veiksmo vietą, dar labiau paryškina kraupią pasakojimo atmosferą, puikiai perteikia to laikmečio  nuotaiką, sukrečia ir suteikia kūriniui išskirtinumo.

Knygos viršelis

 Ransom Riggs daug dėmesio skyrė ne tik aplinkos kūrimui, bet ir veikėjų asmenybėms. Jei pirmoje dalyje ypatinguosius pažinote kaip tiesiog kitokius, antgamtiškomis galiomis pasižyminčius paauglius, tai „Kiaurymių mieste” jums bus leista su jais susipažinti artimiau. Sužinosite, kad neįprastai stiprios merginos Bronvinos Brantli širdis tokia pat didelė, kaip ir jos bicepsai. Pajusite simpatiją Hjugui Epistonui, kuris savo pilve gyvenančias ir labai mylimas bites nė nesusimąstydamas gali paaukoti vardan draugų gerovės. O kur dar Ema, mergina, gebanti rankomis įžiebti ugnį! Šioje dalyje ji tampa lydere ir, spinduliuodama optimizmu bei pasitikėjimu savo jėgomis, ne kartą įkvepia palūžusius panelės Peregrinės auklėtinius. „Niekad nebuvau susiduręs su žmogumi, kuris taip įžūliai pasitikėtų savimi kaip Ema. Visa savo išvaizda ji tiesiog spinduliavo savikliova: vaikščiojo atstačiusi krūtinę; mintyse ką nors nutarusi, kietai sukąsdavo dantis; kalbėdama vartodavo tik šaukiamuosius sakinus, nepripažindama klausiamųjų. Toks elgesys buvo užkrečiamas, man jis patiko, ir aš vos ne vos susitvardžiau nešokęs jos pabučiuoti čia pat, visiems matant.” – Emos asmenybe gėrėjosi Džeikobas. Jis kūrinyje irgi atlieka nepaprastai svarbią rolę – gebėdamas matyti ir justi kiauramėkles, ne kartą iš mirties gniaužtų išgelbsti kelionės draugus. Siužeto eigoje vaikinas kuo toliau, tuo daugiau sužino apie save ir savo gebėjimą, suartėja su ypatingaisiais vaikais ir galop pasijunta vienu iš jų.

 Kūrinio metu plėtojamas ir Džeikobo bei Emos ryšys, kuris toli gražu nėra toks paprastas, koks gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Gyvendami panelės Peregrinės namuose, jos auklėtiniai neseno, tačiau sukaupė daugiau nei šimtą metų siekiančią patirtį. „Tai apgaulė. Iš tikrųjų čia ne aš. Jei galėtum pamatyti mane tokią, kokia esu iš tikrųjų, nebenorėtum nė pažiūrėti į mano pusę. (…) Aš esu senė! Manai, kad mes panašūs, deja, klysti. Sakai, tu myli šią moterį? Iš tikrųjų ji ragana, nukaršusi senė, pasislėpusi merginos kūne. Tu – jaunuolis, paauglys, mažas vaikas, palyginti su manimi. Tu niekada negalėtum suprasti, kaip žmogus jaučiasi be perstojo būdamas prie mirties slenksčio. Ir nereikia. Nenoriu, kad kada nors tau taip atsitiktų. Tau prieš akis visas gyvenimas, Džeikobai. Aš savąjį jau nugyvenau. Vieną gražią dieną – ko gero, labai greit – mirsiu ir virsiu dulke” – apgailestauja Ema. Džeikobui jų amžiaus skirtumas yra nė motais ir jis toli gražu neketina pasiduoti. Laukiu nesulaukiu sužinoti, kaip pasibaigs ši ypatinga ir be galo sudėtinga judviejų meilės istorija.

Kelios nuotraukos iš knygos

 Turiu pripažinti, kad „Kiaurymių miestas” viršijo visus mano lūkesčius – Ransom Riggs parašė puikų „Ypatingų vaikų namų” tęsinį. Unikali, jaudinanti, kupina įtampos, stipri ir sukrečianti knyga neabejotinai paliks įspūdį visiems siaubo, mistikos ir fantastikos žanrų gerbėjams. Garantuoju, kad laikas, praleistas skaitant šį kūrinį, neprailgs ir kartu su manimi nekantraudami pradėsite laukti trečiosios, paskutinės,  serijos dalies.