Jessica Sorensen „Elos ir Mičo paslaptis"

Jessica Sorensen

 Suskaičiuoti atvejus, kai knygą perskaičiau vos per vieną dieną, neprireiktų nė vienos rankos pirštų – jau nepamenu, kada paskutinį kartą šitaip buvo. Tačiau į rankas patekus Jessicos Sorensen kūriniui kaipmat supratau, jog jam įveikti neprireiks net tiek – skleisti Elą ir Mičą gaubiantį paslapties šydą pradėjau popiet ir niekaip negalėjau atsitraukti tol, kol baigiau (paskutinį knygos lapą užverčiau vidurnaktį). Tai - dėmesį prikaustantis, stiprių išgyvenimų bei nuoširdžių jausmų kupinas romanas, kuriam tiesiog neįmanoma atsispirti.

 Pagrindiniai jo veikėjai Ela ir Mičas vienas kitą pažįsta nuo vaikystės. Tačiau juos išskiria viena tragiška naktis, sudaužiusi Elos gyvenimą į šipulius ir pastūmėjusi niekam nepranešus aštuoniems mėnesiams ištrūkti iš dusinančio miestelio bei imti slapstytis nuo savo praeities. Viską metusi mergina išsikrausto į Las Vegasą, pradeda mokytis koledže, pakeičia ir išvaizdą, ir elgseną – sąmoningai palaidoja savo tikrąją esybę. Tiesmukiška, valiūkiška, nutrūktgalviška, atviraširdė, nieko nepaisanti Ela Daniels aplink save pastato storą sieną ir apsimeta esanti laimingu, paprastu, niekuo neišsiskiriančiu žmogumi, neturinčiu net menkiausių paslapčių, o iš tiesų kiekvieną akimirką baiminasi to, kas slypi giliai jos viduje. Tačiau ateina vasaros atostogos ir Ela neturi jokio kito pasirinkimo, kaip tik grįžti namo. Gimtajame mieste merginos laukia susitikimas su visais, nuo kurių ji pabėgo ir neišvengiamas susidūrimas su Miču, kuris permato ją kiaurai ir pažįsta visas tamsiausias jos sielos kerteles. Ela, manydama, jog vaikystės draugas gali priversti ją atsiverti bei prarasti visus svertus, neklysta - Mičas yra žūtbūt pasiryžęs susigrąžinti savo mylimą merginą...

Knygos viršelis

 Ko jau ko, bet svaigios romantikos šiame kūrinyje tikrai netrūksta – ji tiesiog liete liejasi per kraštus. Vos sugrįžus Elai, prasideda savotiškas katės ir pelės žaidimas – Mičas visomis išgalėmis stengiasi pakerėti merginą, o ši – nuo jo laikytis atokiau. Taigi knygoje apstu „nekaltų“ prisilietimų, žaismingų, šmaikščių dialogų, aistringų bučinių bei meilės scenų – Elos ir Mičo istorija degte dega aistra, jaudina ir kaitina kraują. Šiuo aspektu, manyčiau, Jessicos Sorensen pasakojimas galėtų laisvai konkuruoti su Tammaros Webber „Lengvai“, kuriame autorė taipogi be galo įtaigiai perteikė tarp pagrindinės kūrinio veikėjos Žaklinos ir jos draugo Luko tvyrančią seksualinę įtampą. Tad jei Jums patiko minėtoji knyga, nieko nelaukite ir griebkite šią istoriją.

 Vis dėlto romantika nėra vienintelis Jessicos Sorensen pasakojimo koziris – ji ja neapsiribojo ir į Elos bei Mičo gyvenimus įpynė itin skaudžių gyvenimiškų problemų. Abu kūrinio veikėjai neturėjo laimingos vaikystės – Elos tėvas pradėjo gerti, kai mergina buvo maždaug šešerių, praėjus keliems mėnesiams po to, kai jos mamai buvo diagnozuotas bipolinis (maniakinės depresijos) sutrikimas, pasireiškiantis pakaitomis besikartojančia labai pakylėta nuotaika - manija ir labai prislėgta - depresija. Mičo vaikystė taip pat nebuvo rožėmis klota – jo mamą ir jį, dar visai mažą, paliko tėtis, ir nuo tada jis nė karto neaplankė savo sūnaus. Taigi tiek Elai, tiek Mičui augant trūko šilumos, to šeimyninio artumo, kurį jie, bėgant metams, atrado vienas kito glėbyje. Beje, Elos pabėgimas nuo savo ankstesnio gyvenimo taip pat buvo glaudžiai susijęs su vienu iš jos artimųjų, tad galiausiai išaiškėjusi paslaptis neabejotinai suvirpins Jūsų širdį ir tikrai nepaliks abejingų.

Angliškas viršelis

 Maga paminėti ir tai, jog autorė pasirinko ganėtinai unikalų sprendimą ir siužetą parašė iš abiejų pagrindinių kūrinio veikėjų – Elos bei Mičo - perspektyvų. Asmeniškai man tai paliko tikrai didelį įspūdį, nes buvo įdomu į tuos pačius įvykius pažvelgti tai vieno, tai kito knygos herojaus akimis ir blaiviau įvertinti susiklosčiusią situaciją.

 Ši Jessicos Sorensen knyga - pirmoji serijos dalis, kuri, beje, yra ganėtinai nekukli – jau ir taip nemenką keturių kūrinių pasakojimą dar papildo trys šalutinės istorijos. Tiesa, ne visos jos apie Elą ir Mičą – trečioji serijos dalis ir viena šalutinė istorija sukasi apie Etaną bei Lilą, geriausius saldžiosios porelės draugus. Nors romantinė linija tarp miestelio mechaniko ir turtuolių atžalos šioje dalyje nebuvo itin akcentuota, net ir tie keli mestelėti trupinėliai sugebėjo pakurstyti smalsumą – jau nekantrauju sužinoti, kaipgi toliau klostytis šių veikėjų likimai.

 Apibendrindama apžvalgą galiu pasakyti, jog „Elos ir Mičo paslaptis“ – daugiau nei puikus vasaros skaitinys, praskaidrinsiantis net ir lietingiausią šio sezono dieną. Jaunatviška, jausminga  ir visiškai kitokia istorija apie meilę, tikiu, prikaustys Jūsų dėmesį nuo pirmo puslapio ir laikys savo gniaužtuose iki pat pabaigos. Įsitraukę į dinamišką siužetą nė nepajusite, kaip greit prabėgs laikas, o išsiaiškinus visas paslaptis kils nenumaldomas noras griebti istorijos tęsinį. Aš tai padaryti ketinu artimiausiu metu ir jau nekantrauju pasidalinti savo atsiliepimais!

Antrosios serijos dalies aprašymą galite rasti spustelėję ČIA.