Theo Lawrence |
Pastebėjau, jog pastaruoju metu pasirinktos
knygos manęs nenuvilia – visos palieka stiprų įspūdį. Tačiau užteko atsiversti
Theo Lawrence „Mistinį miestą“ ir kaipmat supratau, jog tokį gerą kūrinį iš tiesų skaičiau labai seniai – atvirai kalbant,
su kiekvienu puslapiu gailėjausi, jog
artėju prie romano pabaigos. Sunku rasti žodžių, galinčių išreikšti mano
susižavėjimą, todėl, jei dievinate distopinę fantastiką, rekomenduoju tučtuojau
pasinerti į stebuklingą Theo Lawrence sukurtą ateities pasaulį.
Knygos viršelis |
Mistinio miesto santvarka, kaip
ir dera distopijos žanrui, yra nei tobula, nei teisinga, daugelis jame
gyvenančių žmonių skriaudžiami bei išnaudojami. Miesto valdžią sudaro Gilybių
gyventojų nekenčiami korumpuoti Viršūnių politikai, kuriems rūpi tik viena: valdžia ir pinigai. Štai čia ir slypi
pasakojimo intriga: ne kas kitas, o būtent Arijos šeima, o tiksliau, jos tėvas,
valdo pusę Manhatano. Kilminga mergina nuo pat mažumės buvo mokoma užmegzti
lengvus pokalbius, įsiminti vardus, šypsotis, visiems būti maloni,
nepriekaištingai elgtis – kitaip tariant, ji buvo mokoma būti politikos
numylėtinio marionete. Tad laikui bėgant Arijos širdyje įsiplieskia
pasipriešinimo kibirkštėlė, kuri netrunka peraugti į viską kelyje šluojančią
liepsną. O tai, kad autorius šiai kūrinio veikėjai nesuteikė nenugalimos ir
nepažeidžiamos merginos įvaizdžio, pavaizdavo ją kaip paprastą, standartišką,
netgi kiek silpnoką asmenybę, leido greitai su ja susitapatinti ir kaipmat įsijausti
į Arijos atliekamą vaidmenį.
Angliškas viršelis |
Nors ši knyga yra ganėtinai nuspėjama (man pavyko išnarplioti beveik visas siužeto
paslaptis), tai visai netrukdė
mėgautis kiekvienu „Mistinio miesto“ puslapiu.
Netgi priešingai - nuspėjamumas pridėjo savotiško žavesio – su nekantrumu
laukiau, kada viskas paaiškės ir smalsavau, kaip ta naujiena paveiks Ariją, ar jai pavyks susigaudyti savo jausmuose. O
tai daryti jai teko ne kartą ir ne du – mergina pateko į tokias šeimynykščių
melo pinkles, kad ohoho! Beje, norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad knygos
autorius pasuko kiek įdomesne vaga ir kūrinio veiksmą parašė ne iš Gilybėse,
bet Viršūnėse gyvenančios kūrinio herojės pozicijos – juk, gerai pagalvojus,
tokių atvejų paauglių literatūroje nėra tiek ir daug – ir Ketnė, ir Mara, ir
daugelis kitų populiarių distopinių romanų veikėjų yra žemesniųjų sluoksnių
atstovės. Tad galimybė į autoriaus sukurtą pasaulį pažvelgti aukščiausiajai
klasei priskiriamos Arijos akimis turėjo daugybę privalumų – tai buvo nauja,
šviežia ir nepatirta.
„Mistinis miestas“ – tai unikali distopijos,
magijos ir mistikos kombinacija, kuri neabejotinai nusipelno visų Jūsų dėmesio.
Paranormalūs elementai, uždrausta meilė, revoliucinės idėjos, bręstantis
maištas bei fenomenalus pasaulis, tikiu, įtrauks Jus taip, kad nesinorės iš jo
grįžti. Šią pirmąją Theo Lawrence trilogijos dalį tiesiog privalu perskaityti
visiems „Parinktųjų“, „Raudonosios karalienės“, „Bado žaidynių“ ir
„Divergentės“ gerbėjams. Malonių Jums skaitymo valandų!
Va-jė–zau...
AtsakytiPanaikintiNežinau, kokį įspūdį paliktų, jei skaityčiau dabar, bet būnant šešiolikos, akivaizdu, patiko.
PanaikintiBeje, turiu jums klausimą. Jei tokios knygos – niekalai, kurių galų vis tiek jas skaitot? :)